Fiston Mwanza Mujila

Klubas TRAM 83

iš prancūzų kalbos vertė Dainius Gintalas, redaktorė Lolita Petrašiūnaitė /

  • Rezultatas: 5/5.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
Rezultatas: 5/5 (Balsai: 2)

Dėkojame už nuomonę.

Jūs jau balsavote. Balsuoti galima tik vieną kartą.

Jūsų įvertinimas pakeistas.

Debiutinis Fistono Mwanza Mujilos (1981), kilusio iš Kongo Demokratinės Respublikos, 2015 parašytas romanas jau sulaukė tarptautinio dėmesio. Jame neokolonializmo realybė, poezija, komiškumas, neviltis ir bohemiškumas. Kūrinyje skleidžiasi įvairios seksualumo apraiškos. Ši knyga kritikų vadinama pasaka, kuri žavi absurdiškumu, ir komiška poema apie tamsą ir pamišimą... Tai literatūra tiems, kurie yra neabejingi literatūriniam svaiguliui, vertina stilių ir poeziją prozoje.

Autorius Fiston Mwanza Mujila: „Norėjau, kad „Tramas“ reprezentuotų neokolonialistinį išnaudojimą, būdingą ne tik Kongui, bet ir visai Afrikai.“

***

Į išgalvoto Afrikos miesto stotį iš viso pasaulio atvyksta įvairiausiomis kalbomis šnekantys žmonės, kurių vienintelis troškimas – prisigrobti vietos naudingųjų iškasenų – deimantų ir kobalto. Klubas TRAM 83 – vienintelis miesto naktinis klubas. Baras su gera muzika ir prasto alkoholio tvaiku, kuriame galima paragauti šunienos šašlykų. Vakarais ten susirenka visi: kare jau spėję dalyvauti mažamečiai, jaunos prostitutės, netekėjusios motinos, studentai. Ten sėdi ir Rekviem, kuris gyvena iš vagysčių. Ateina ten ir visai kitoks tipas – jo draugas Liusjenas – nežinia iš kur atsibastęs, nuo savo praeities bėgantis rašytojas, nenorintis daugiau nieko, tik gyventi kaip įmanoma teisingiau ir rašyti. Rekviem padėjo Liusjenui rasti prieglobstį nuo jam trukdžiusios įtampos ir cenzūros.... Į barą užeina etruskų kalbą mokanti dainininkė, kaip dvynė panaši į Marią Callas,  ir policininkas, kuris turi susidėliojęs savo klasikinės muzikos klausymosi tvarkaraštį (pirmadieniais – Stravinskis ir Bachas, trečiadieniais – Mozartas...), ten pasirodo ir dėl prancūzų kino pamišęs girtuoklis gangsteris...

Ciniškas, komiškas ir ryškių spalvų pilnas pasakojimas. Šis jauno Kongo rašytojo romanas jau įvertintas kritikų. Tai tarsi tamsi pasaka apie vėlyvos nakties sąmyšį nežinomame mieste. Neokolonializmas, bohema, seksualinių tapatybių įvairovė ir gyvenimas balansuojant ant moralumo ribos...

Tai žmonių santykių stebėjimas pasaulyje, kuris tapo globaliu kaimu. Tai afrikietiškas repas, romanas-rapsodija ar romanas-dėlionė, vinguriuojanti džiazo ritmu. Stiprus kūrinys iš pradžių užliūliuoja ir sušildo, o paskui surakina, priverčia jaustis nepatogiai. 

Nes tai, kas nebeįsivaizduojama Europoje, vis dar galima Afrikoje.

Bohema ir marginalai, gangsteriai ir prostitutės. Ir puikus poetinis stilius. Tiems, kuriems skaitymas kelia malonumą.

Nuomonės