Fiston Mwanza Mujila

Klubas TRAM 83

iš prancūzų kalbos vertė Dainius Gintalas, redaktorė Lolita Petrašiūnaitė /

  • Rezultatas: 5/5.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
Rezultatas: 4.75/5 (Balsai: 4)

Dėkojame už nuomonę.

Jūs jau balsavote. Balsuoti galima tik vieną kartą.

Jūsų įvertinimas pakeistas.

Debiutinis Fistono Mwanza Mujilos (1981), kilusio iš Kongo Demokratinės Respublikos, 2014 parašytas romanas jau sulaukė tarptautinio dėmesio. Jame neokolonializmo realybė, poezija, komiškumas, neviltis ir bohemiškumas tarpsta vienu metu. Romane skleidžiasi įvairios seksualumo apraiškos. Ši knyga kritikų vadinama pasaka, žavinčia absurdiškumu, ir komiška poema apie tamsą ir pamišimą... Tai knyga tiems ir toms, kurie ir kurios neabejingi literatūriniam svaiguliui, vertina stilių ir poeziją (prozoje ir gyvenime).

Autorius Fiston Mwanza Mujila: „Norėjau, kad „Tramas“ reprezentuotų neokolonialistinį išnaudojimą, būdingą ne tik Kongui, bet ir visai Afrikai.“

***

Į išgalvoto Afrikos miesto stotį iš viso pasaulio atvyksta įvairiausiomis kalbomis šnekantys žmonės, kurių vienintelis troškimas – prisigrobti vietos naudingųjų iškasenų – deimantų ir kobalto. Geležinkelio stotyje esantis naktinis klubas TRAM 83 – vienintelis toks mieste. Baras su gera muzika ir prasto alkoholio tvaiku, kuriame galima paragauti šunienos šašlykų. Vakarais ten susirenka visi: kare jau spėję sudalyvauti mažamečiai, jaunos prostitutės, netekėjusios motinos, studentai. Ten sėdi ir dėl prancūzų kino pamišęs gangsteris Rekviemas. O jo draugas Liusjenas – nežinia iš kur atsibastęs, nuo savo praeities bėgantis rašytojas, norintis tik rašyti ir gyventi kaip įmanoma teisingiau. Rekviemas kadaise padėjo Liusjenui rasti prieglobstį nuo šį persekiojusios cenzūros.... Dėl klubo linksmybių galvą pametęs ir iš Šveicarijos atsibastęs knygų leidėjas, su kuriuo Liusjenui bus lemta susipažinti... kaip ir su policijos komisaru, pamišusiu dėl žirgų lenktynių ir klasikinės muzikos, kurios klausytis verčia kamerose sėdinčius kalinius pagal griežtai jo paties sudarytą tvarkaraštį (pirmadieniais – Stravinskis ir Bachas, trečiadieniais – Mozartas...). Be kitų kviestinių muzikantų, bare dainuoja impozantiška, labai į Marią Callas panaši, etruskų ir kitas egzotiškas kalbas mokanti gražuolė, vadinama Geležinkelių Deive...

Komiškas, ciniškas ir ryškiomis spalvomis tviskantis pasakojimas. Šis jauno Kongo rašytojo romanas jau įvertintas kritikų. Tai tarsi tamsi pasaka apie vėlyvos nakties sąmyšį nežinomame mieste. Neokolonializmas, bohema, seksualinių tapatybių įvairovė ir gyvenimas balansuojant ant moralumo ribos.

Tai žmonių santykių stebėjimas pasaulyje, tapusiame globaliu kaimu. Tai afrikietiškas repas, romanas-rapsodija ar romanas-dėlionė, vinguriuojanti džiazo ritmu. Stiprus kūrinys iš pradžių užliūliuoja ir sušildo, o paskui surakina, priversdamas jaustis nepatogiai. 

Nes tai, kas nebeįsivaizduojama Europoje, vis dar galima Afrikoje.

Bohema ir marginalai, gangsteriai ir prostitutės. Ir puikus poetinis stilius. Tie, kuriems skaitymas kelia malonumą, nusprendę paimti šią knygą, jį tikrai tikrai patirs.

Nuomonės