Kitos knygos / Numatoma išleisti / Laiškai sūnui vegetarui Spausdinimui

Dario Martinelli

Laiškai sūnui vegetarui

Gyvūnų teisės, eseistika / ISBN 978-609-427-271-4 (spausdinta knyga), ISBN 978-609-427-270-7 (el. knyga) / Iš italų kalbos vertė Inga Tuliševskaitė, spec. redaktorė Lina Navickaitė-Martinelli, kalbos redaktorė Asta Bučienė / Dizainerė Lina Sasnauskaitė

  • Rezultatas: 4.5/5.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
Rezultatas: 4.5/5 (Balsai: 8)

Dėkojame už nuomonę.

Jūs jau balsavote. Balsuoti galima tik vieną kartą.

Jūsų įvertinimas pakeistas.

Italų rašytojas, semiotikas, kompozitorius, Kauno technologijos universiteto profesorius Dario Martinelli lengvu ir švelniai ironišku stiliumi  rašo laiškus savo ką tik gimusiam sūnui. Apie heroizmą, apie kankinystę, apie nuoseklumą, apie žodžius, apie orumą, apie drąsą, apie antiheroizmą ir ne tik.

Visų laiškų bendra tema yra gyvūnai ir požiūris į juos – pagarba jiems ir aplinkai, supančiam pasauliui. Dario ir jo žmona, lietuvė Lina, siekia ugdyti sūnų pagarbos gyvūnams dvasia: kad jis vengtų ne tik valgyti mėsą, bet ir dėvėti batus iš gyvūno odos ar eiti į cirką, kur išnaudojami gyvūnai.

Tai visai naujas, ypač Lietuvoje, požiūris į vaikų auginimą be dviveidiškumo. Dažniausiai tėvai skiepija vaikams meilę gyvūnams, bet čia pat paduoda sumalto gyvūno mėsos kotletą lėkštėje. Arba atskiria gyvūnus, kuriuos mes mylime, nuo tų, kuriuos valgome. Dario Martinelli taip nesielgia. Jo požiūris žymiai vientisesnis, išbaigtesnis.

Šie laiškai sūnui yra puikus pavyzdys, kaip apie viską su vaiku kalbėti aiškiai ir paprastai, išmintingai, su meile ir pagarba dar mažam žmogui. Jei kartais sutrinkame, kaip vaikams paaiškinti kai kuriuos dalykus lengvai ir aiškiai, galbūt  ši knyga jus įkvėps. Gal ji padės ir patiems permąstyti ne vieną temą, kuri ilgus metus atrodė savaime suprantama.

Knyga tiems, kurie nori vaikus auklėti neautoritariškai, mylėti, įkvėpti ir išugdyti juos ne (tik) dėl to, kad rūpintųsi senatvėje, bet ir todėl, kad jie būtų tiesiog geri ir išmintingi žmonės.

Knyga ir tiems, kurie dar neturi arba net neplanuoja turėti vaikų. Knyga – pamąstymas apie gyvenimą ir kitas gyvas būtybes laiškų savo vaikui forma.

***

Iš įvado

„Taigi, ši knyga yra rinkinys mano pusiau tikrų laiškų sūnui Elmiui, kuriuose bandau jam paaiškinti mūsų pasirinkto ugdymo gyvūnų teisių gynimo dvasia priežastis, ir tikiuosi, kad prireikus jie padės jam išsiaiškinti galimai iškilsiančius klausimus ir išsklaidyti dvejones. Tie laiškai pusiau tikri, nes tikrais laiškais jie taps tik hipotetinėje ateityje. O gal niekada netaps, jeigu jis to nepanorės ar nepajaus poreikio. Kartu tai atviri laiškai, kuriuos pateikiu šios knygos skaitytojams norėdamas išaiškinti klausimus, kuriuos laikau esminiais diskusijoje už ir prieš gyvūnų teisių gynimą, ir siekdamas parodyti, kad toks etinis kelias kaip šis yra labai ilgas ir ne per anksti leistis į jį vos žmogui gimus. Sakau tai ypač tiems tėvams, kurie svarsto, kuo savo vaiką maitinti, ką jam pasakoti, ir kaip ugdyti jo santykius su kitomis gyvų būtybių rūšimis.

Stilistiškai knyga suformuota dviejų literatūrinių moralės ir etikos klausimų nagrinėjimo būdų, madingų praėjusiais amžiais, o šiandien gal ne tokių populiarių. Pirmasis – pasinaudoti vaiko ar bręstančio jaunuolio figūra kaip pretekstu aptarti tam tikras temas. Turiu omeny Della Casos „Galatėją“ ar Voltaire‘o „Kandidą“, jei prisimintume du garsius pavyzdžius, taip pat naujesnius Batesono metalogus. Antrasis būdas – pasinaudojant epistoliariniu žanru (mano atveju monologu) tiesiogiai ir subjektyviai kelti socialinius ar etinius klausimus. Turiu omeny Dostojevskio „Vargšus žmones“ ar nuostabų Kafkos „Laišką tėvui“, nors pastarasis, kaip žinoma, parašytas neketinant jo spausdinti.“

Nuomonės