kitos knygos / Numatoma išleisti / Nepritapėliai ir kiti sovietmečio pipirai Spausdinimui

Evaldas Balčiūnas

Nepritapėliai ir kiti sovietmečio pipirai

Istorija / 2018 /

  • Rezultatas: 5/5.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
Rezultatas: 5/5 (Balsai: 3)

Dėkojame už nuomonę.

Jūs jau balsavote. Balsuoti galima tik vieną kartą.

Jūsų įvertinimas pakeistas.

Lietuva, XX amžiaus 6-ojo dešimtmečio vidurys. Partizaninė pasipriešinimo kova pralaimėta, tačiau milžiniškas, smarkiai išpūstas KGB aparatas ir toliau turi pateisinti savo egzistenciją. Šiuo tikslu atrasti nauji sovietinės sistemos priešai. Jais tapo žmonės, kuriuos valdžia vadino veltėdžiais, savanaudžiais, buržuazinėmis atgyvenomis ir amoraliais bei nepatikimais elementais. Ypač aštrus represijų smaigalys buvo nukreiptas prieš jaunimą ir netgi mažamečius. KGB analitikų duomenimis, tam tikrais laikotarpiais net 80 procentų visų antisovietinių išpuolių atlikdavo jaunuoliai ir paaugliai, todėl represinės struktūros ėmėsi į doros kelią vesti paklydusį jaunimą.

Šis KGB veiklos aspektas iki šiol mažai tyrinėtas, nes tyrėjų dėmesys dažnai koncentruojamas tik į R. Kalantos susideginimo, Lietuvos Katalikų bažnyčios kronika, Lietuvos Helsinkio grupės ir Lietuvos laisvės lygos bylas. 

E. Balčiūno knygą „Nepritapėliai ir kiti sovietmečio pipirai“ sudaro keli šimtai trumpų mažai žinomų istorijų apie „antisovietines apraiškas”, papasakotas taip, kaip jas pateikė to meto KGB ataskaitos ir neretai tos pačios KGB inspiruota sovietinė spauda. Šių istorijų herojai – atsišaukimus rašę moksleiviai, roko operą „Jėzus Kristus superžvaigždė“ per pamokas paminėję mokytojai, apie solidarumą prieš sovietines represijas išdrįsę prabilti studentai, taisykles pažeidę radijo mėgėjai, pogrindinio verslo veikėjai ir visaip šėliojantys nomenklatūros vaikai. Autorius juos vadina nepritapėliais.

Knygoje atskleidžiama plati „antisovietinių išpuolių“ įvairovė – nuo penktoko grasinimų komunistams ir panašaus amžiaus nenuoramos suburtos Helsinkio grupės iki prieglobsčio pokario Klaipėdoje ieškojusių žmonių ir laukinį streiką surengusių Alytaus mašinų gamyklos darbininkų. Gamykla, mokykla, stadionas, turgus, sovietinei šventei papuošta aikštė, diskoteka ir net atviras partinis susirinkimas – visur reiškėsi laisvės ištroškusi dvasia.

Leksika ir kalbos štampai, naudoti to meto dokumentuose ir spaudoje, šiandien, pasikeitus politiniams vertinimams, nušviečia tuos įvykius naujomis spalvomis. Oficialiajai retorikai priešpastatoma gana šmaikšti ir kandi autoriaus kalba. Iliustratyvumo knygai suteikia KGB dokumentų faksimilės, laikraščių antraštės ir reti, todėl itin vertingi antisovietinių veiksmų įrodymai – piešiniai, rašteliai, užrašai ant sienų. 

Knygoje aprašyti asmeninę nepriklausomybę deklaravę jaunuoliai ar ilgesnio rublio panorę ekonominiai avantiūristai ne tik išlaikė laisvės siekį, bet ir sukūrė pasipriešinimo laboratoriją, kurios metodus ir siekius sėkmingai panaudojo vėlesnės kartos. Sutalpinti viename leidinyje visas antisovietines apraiškas – sunkus, praktiškai neįvykdomas uždavinys, tačiau aprašytoje veikloje dalyvavo tūkstančiai žmonių ir jie neabejotinai verti atminimo, nes būtent dėl jų veiksmų sueižėjo ir galiausiai žlugo žmones engusi sovietinė sistema, kurios esmę taikliai nusakė Noriūnų gyvenvietės autobusų stotelėje kadaise išrėžtas šūkis „Komunizmas – cinizmas“.

Nuomonės