Kęstutis Šapoka

Pušis, kuri juokėsi

Apsakymų romanas / ISBN 978-609-427-321-6 (spausdinta knyga), ISBN 978-609-427-320-9 (el. knyga) / Redaktorė Neringa Dangvydė /

  • Rezultatas: 5/5.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
Rezultatas: 5/5 (Balsai: 8)

Dėkojame už nuomonę.

Jūs jau balsavote. Balsuoti galima tik vieną kartą.

Jūsų įvertinimas pakeistas.

Kęstutis Šapoka – rašytojas, meno kritikas, kuratorius. Naujausias jo projektas – apsakymų romanas „Pušis, kuri juokėsi“.

Tai grupės jaunuolių – autoriaus kartos – gyvenimo po 1990 m. portretas. Ne konjunktūrinio auksinio jaunimėlio, bet to, kuris neturi tvirto socialinio užnugario. Jie trinasi miegamuosiuose rajonuose, priemiesčio kolektyviniuose soduose, centro prieigose: linksminasi, dirba, mylisi, mušasi. Tai to laiko tipažai, bendravimo taisyklės, įpročiai, iki šiol nelabai pasikeitęs Vilniaus žargonas.

Nepriklausomybės pradžia nuvainikuojama kaip didžių galimybių ir pasirinkimų  metas: jaunuoliai tiesiog teka pasroviui, likimas jų nesirenka, ir jie taip pat nelabai turi ką rinktis: nebent  tarp alaus ir rašalo, tarp parko ir patiltės, tarp hotdogo ar čeburėko... 

Tekstas paprastas, net agresyvokas, tačiau knyga konceptualiai susijusi su jau primiršta literatūros klasika: aiškios nuorodos į kontroversišką J. Marcinkevičiaus apysaką „Pušis, kuri juokėsi“, J. Baltušio „Parduotas vasaras“, N. A. Ostrovskio „Kaip grūdinosi plienas“. Nuo jų atsispyrus jau iš distancijos kaip į išnykusį džiną pažiūrima į sovietmečio patosą ir bandoma suvokti ironiškai aprašomą pirmųjų nepriklausomybės metų jaunuolių būseną: ne itin patrauklią dabartį, tarsi be praeities ir ateities, sunkiai randančią orientyrus.

Knyga užpildo tuščią romanų apie Vilnių nišą. Knygos ašis – ne jau daugelyje klasika tapusiuose tekstuose aprašytas dabar turistinis Vilniaus centras ar senamiestis, bet tolimesni rajonai, laisvoje Lietuvoje tapę niūriu kovos už socialinį išlikimą laisvosios rinkos sąlygomis fonu.

Nuomonės