Antoškos kartoškos * Goodbye, My Love * Картошки Антошки
Pjesė „Antoškos kartoškos“ 2006 m. Šiuolaikinės lietuviškos dramaturgijos panoramoje pelnytai žiūrovų pripažinta reikalingiausia ir iškart įtraukta į Kauno dramos teatro repertuarą.
ATVIRLAIŠKIAI, padirbinti ir surašyti Vilniaus mieste, be jokių ypatingų progų išsiųsti artimiems ir tolimiems bendraminčiams.
1921 m. Jevgenijaus Zamiatino sukurta antiutopija neabejotinai turėjo įtakos tokiems reikšmingiems XX a. kūriniams kaip George’o Orwello „1984“, Ray Bradbury „451° Farenheito“ ir Aldouso Huxley „Puikus naujas pasaulis“.
„Tas, kuris nori pakeisti pasaulį iš esmės, privalo nestokoti gabumų gražiai pateikti bet kokią šlykštynę, šaltakraujiškai pralieti svetimą kraują ir turėti po ranka parankų bei didžiumai priimtiną naują tikėjimą, kurį galima būtų įdiegti žmonėms per tą trumpą atgailos ir baimės laikotarpį, kuris paprastai ateina po didesnių žudynių.“
Po dviem epigrafais Aušros Kaziliūnaitės knygoje „20 % koncentracijos stovykla“ lyg dvigubu užraktu paslaptingai tūno penketas poezijos knygos skyrių. Visus juos vienija neabejotina kūrėjos aistra – pažinti pasaulį kaip save ir save kaip pasaulį. Visą tą „pasaulinę“ pažintį naujai sutverti, aptverti ir pertverti raštu – atiduoti skaitytojo nuostabai ir susižavėjimui, ėjimui paraidžiui.
Korporacija: patologiškas pelno ir galios siekimas
Visi simptomai beveik tiksliai sutampa: korporacija yra visuomenei pavojingas psichopatas!
Kultūros antpuolis: utopinės srovės nuo letrizmo iki „Klasių kovos”
Akivaizdu, kad fluxus tapo madingas angliškai kalbančioje Amerikoje tuo pat metu, kai galerijų pasaulyje padidėjo situacionistų paklausa. Fluxus judėjimą siekta išsaugoti kaip menininkų grupę, todėl jis buvo depolitizuotas, bet reikia pabrėžti, kad pernelyg dažnai ignoruojamos kraštutinės kairiosios jo įkūrėjo Jurgio Mačiūno pažiūros...
Neatmenami laikai/ Times Immemorial
„Akistata su Bielskytės kūryba gali sukelti psichologinį svaigulį, lyg stebėtum nepaaiškinamą vaizdą, kaip pasaulio epochos yra vis iš naujo griaunamos ir vėl atstatomos“ (Lupe Núñez-Fernández)
Šoko doktrina. Katastrofų kapitalizmo iškilimas
Naomi Klein šiandien tapo tuo, kuo prieš keliasdešimt metų buvo Noamas Chomsky ir Howardas Zinnas – viena įtakingiausių šiuolaikinių kairiųjų politinių mąstytojų, keliančių esminį klausimą: ar kapitalizmas suderinamas su demokratija ir ar „laisvoji rinka“ sykiu reiškia ir „laisvus žmones“? 2007 m. vasarą šešiomis kalbomis vienu metu išėjusi „Šoko doktrina“ parodo kaip radikalūs „reformatoriai“ pasinaudoja įvairiomis krizėmis, kad primestų šoko ištiktai visuomenei ekonominį modelį, naudingą tik patiems turtingiausiems jos sluoksniams.
Williamas S. Burroughsas buvo pavojingiausias iš visų bytnikų kartos rašytojų... Jis buvo dvigubas anarchijos agentas ir nesutaikomas prisitaikėliškumo bei visų vyriausybinių opiatų kontrolės agentūrų priešas. – Rolling Stone