Pranas Morkūnas

dainuoja degeneratas

Poezija / 2021 / Antras leidimas /

  • Rezultatas: 5/5.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
Rezultatas: 5/5 (Balsai: 2)

Dėkojame už nuomonę.

Jūs jau balsavote. Balsuoti galima tik vieną kartą.

Jūsų įvertinimas pakeistas.

Rengiamas vienintelio Lietuvos poeto dadaisto imažinisto knygos „Dainuoja degeneratas“ antrasis leidimas. Dauguma jo tekstų turėjo po keletą versijų, todėl planuojama knygoje pateikti tų variantų rankraščio faksimilių.

Apie autorių iš „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“:

Pranas Morkūnas (gimė 1900 10 09 Rygoje, žuvo 1941 12 28 prie Maskvos) – lietuvių poetas, vertėjas. Nuo 1919 Lietuvos kariuomenės savanoris. Nuo 1924 Lietuvos universitete studijavo lituanistiką ir teisę. Bendradarbiavo periodinėje spaudoje. 1931 su trečiafrontininkais dalyvavo socialdemokratinės jaunimo sporto draugijos Viltis veikloje, tačiau prie pogrindinių komunistų neprisijungė, nes priklausė Lietuvos šaulių sąjungai. Vėliau dirbo ugniagesiu. Per II pasaulinį karą latvių šaulių divizijoje dirbo vertėju. Poetui esant gyvam išspausdinti tik du eilėraščiai (šaipėrantas, Ipidilas ilis, abu 1930). Pradėta rengti poezijos knyga dainuoja degeneratas išleista 1993 (22014). P. Morkūnas pirmasis kūryboje nevartojo didžiųjų raidžių, propagavo anarchizmą, nihilizmą, cinizmą, neigė nusistovėjusias visuomeninio gyvenimo etikos ir estetikos normas. P. Morkūno kūryba tęsė Keturių vėjų literatūrinį maištą prieš tradicijas ir estetizmą – autorius dadaizmo principais konstravo sakinius, eilėraščių lyriniu subjektu pasirinko beprotį, kurio lyg ir padrikomis, bet iš tiesų gerai apgalvotomis frazėmis išryškino oficialaus patriotizmo ir religinio auklėjimo veidmainybę, ragino kurti naują ateitį, griauti kapitalizmą. Būdinga imažinizmo bruožai: perdėtos metaforizacijos, naujadarai, fonetiniai žaidimai ar grafiniai eksperimentai, pastangos atskirti žodį nuo reikšmės. Nemažą knygos dalį sudaro erotiniai eilėraščiai, kuriuose poetizuojami kūniški moters ir vyro santykiai. Į lietuvių kalbą iš anglų, italų, prancūzų kalbų išvertė A. Dumas Grapas Montekristas (1928), G. Boccaccio Dekameronas, G. G. Casanovos Atsiminimai (abu 1929), J. Londono Jūros vilkas (1930).

Eugenijus Žmuida

Apie autorių iš svetainės tekstai.lt

Vienintelis lietuvių dadaistas imažinistas Pranas Morkūnas eilėraščių rinkinį spaudai parengė ketvirtojo dešimtmečio pradžioje. Tada knyga nebuvo išleista. Nepasirodė ji net vėlesniais laikais. Ir tik 1993 m. Prano Morkūno „Dainuoja degeneratas“ išvydo pasaulį, atkurtas pagal autoriaus paliktus juodraščius.

Knygoje apstu lengvos erotikos, kuri tuoj pat maskuojama žodžių naujadarais, fonetiniais žaidimais ar grafiniais eksperimentais. Tomas Venclova, perskaitęs eilėraštį pavadinimu „šairėpantas“, rašė, kad toks kalbos jausmas, kuriuo pasižymi P. Morkūnas, būna tik vaikystėje. Nors apie erotinius įvaizdžius vapančio vaiko paveikslas ir yra nepriekaištingai egzotiškas, taikyti tokio apibūdinimo visai autoriaus kūrybai nevertėtų. Daugeliu atvejų tarp dadaisto imažinisto žodžių-žodžių ir žodžių-naujadarų aptinkamas nenuginčijamas loginis ryšys, intelektualumą rodančios opozicijos, o tai savaime atmeta prielaidą, kad jo kalbos jausmas artimas vaikiškajam.

Kalbant apie grafinius elementus, šioje knygoje paminėtini apskritimai, rodyklės, nestandartinis žodžių išdėstymas. Taip pat akį traukia penklinės su natomis panaudojimas eilėraštyje („bandyto troškimas“, p. 14).
P. Morkūno eilėraštį prozą „revercija“ bei jau minėtą „šairėpantą“ tiek Leonas Gudaitis, tiek Kostas Korsakas lygina su rusų poeto Chlebnikovo eilėraščiais. Panašumų yra – ir vienas, ir kitas, pasitelkdami pačias įvairiausias priemones, kuria ne eilėraštį-eilėraštį, o eilėraštį-rebusą.

 Aušra Kaziliūnaitė

Nuomonės