Artūras Tereškinas

Nesibaigianti vasara. Sociologinis romanas apie meilę ir seksą

ISBN 978-609-427-300-1 (spausdinta knyga), ISBN 978-609-427-299-8 (el. knyga) / Viršelyje bus panaudoti Adomo Danusevičiaus darbai, dizaineris Tadas Bujanauskas, maketuoja Aurimas Lažinskas

  • Rezultatas: 5/5.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
Rezultatas: 4.77/5 (Balsai: 35)

Dėkojame už nuomonę.

Jūs jau balsavote. Balsuoti galima tik vieną kartą.

Jūsų įvertinimas pakeistas.

Pirmas lietuviškas erotinis romanas apie vyrų meilę ir seksą. 

Jaunas vyras, besimylintis su plačiapečiu vyresniu įdegusiu vyru, tatuiruoti vyrų kūnai, per skaipą susipykstantys meilužiai, vedę vyrai, slapčia susitikinėjantys viešbučiuose, dialogai, perteikiantys intymumą, kūniškas ryšys...

Personažas gedi praėjusios meilės, ieško vis naujo švelnumo, naujų santykių, o skaitytojas turi galimybę  vujaristiškai stebėti jo meilės scenas, jį pažinti, suprasti emocijas, poelgius. Ši knyga – būdas patekti į iki šiol neleistinai demonizuojamą ir užsispyrėliškai neigiamą, bet iki skausmo tikrą vyrų homoseksualių santykių pasaulį.

Tai persmelkiančiai atviri, įtraukiantys, su cinizmu sumišusiu švelnumu alsuojantys meilės memuarai, seksualinio gyvenimo, intymumo kronika. Šiuo romanu kviečiama permąstyti ir mūsų pačių erotines fantazijas ir seksualines biografijas, kupinas ne tik praradimo skausmo, bet ir kūrybingų malonumų. Čia rasite daugybę kultūrinių nuorodų – į kino filmus, literatūrą, sociologų, filosofų darbus.

 ***

„Ne Naisių vasara. Seksserialas apie vyrų geismą. Tai ne romanas ir ne meilės istorija, nors romanų ir meilės netrūksta. Autorius šį homoerotinių performansų tyrimą vadina „seksualumo etnografija“. Galėtų būti ir pornografinė pagalvės knyga, žadinanti geidulius ir čia pat juos mėsinėjanti sociologijos skalpeliais. Kruopščiai dokumentuotų erotinių patirčių katalogas kaip autoterapija ir teksto malonumas. Tereškinas yra šio seksserialo režisierius, operatorius ir pagrindinis veikėjas, nors jau istorijos pradžioje perspėja, kad „visi veikėjai joje yra fiktyvūs“. Kartu jis yra ir ciniškas kritikas, užbėgantis už akių teisuoliams, su kuriais nevengia padiskutuoti markizo de Sado stiliumi – per pertraukas tarp veiksmų. Jis pirmas pasmerkia ir pirmas išteisina blyškųjį vyrą pasitelkęs pagalbon Foucault, Berlant, Halperiną ir Patti Smith. Knygų, filmų ir klausomos muzikos sąrašai knygos gale padeda atkurti intelektualinę ir sentimentaliąją XX a. pb. XXI pr. vyrų meilės memuarų rašytoją supusią atmosferą.  

Kam rekomenduočiau knygą perskaityti? Žingeidiems žmonėms, vėjavaikiams, visokių kreivumų tyrėjams, Seimo nariams ir moralės policininkams.“

Menotyrininkė, Vilniaus dailės akademijos dėstytoja Laima Kreivytė

***

„Ši knyga daugeliui bus it nesibaigianti kelionė nepastatytu Vilniaus tramvajumi iš pažįstamo miesto. Pro langą slenka Naugarduko gatvė ir Vingio parkas, Laisvės alėja, Klaipėda, Stokholmo priemiesčiai ir Kopenhaga. Vietos vis keičiasi. Jose fiksuojami trumpi homoerotiški epizodai, kurių centre - vieno partnerio niekaip nepamirštantis komunikacijos specialistas. Detalūs, cikliškai besikartojantys prisiminimai apie kūnus - tai tarsi kartojimas abėcėlės, kuria pagaliau išreiškiamos lietuvių literatūroje seniai tramdomos temos: geismas, vyriško kūno erotiškumas ir homoseksualumas.“

Lina Žigelytė, vizualinių ir kultūros studijų mokslų daktarė

***

„Ilgai lauktas mokslininko prozos debiutas meistriškai rekonstruoja Lietuvos seksualinio pogrindžio labirintus. Įtraukianti, ironiška ir grafiška knyga turėtų tapti lietuviškos žydrosios kultūros, deramai pratęsiančios alternatyvių, socialiai angažuotų ir sekso nebijančių meno kūrėjų darbus, atskaitos tašku.“

Romas Zabarauskas, kino režisierius 

***

Išsiskyrimas su Dmitrijumi – viena iš mane baudžiančių nesėkmių, kurią lydi ne tik nusivylimas, neviltis, pyktis, bet ir galimybė pasijuokti iš toksiško dabarties pozityvumo. Kai skausmą numalšinu raminamaisiais ir vynu, anarchistiškai džiūgauju, kad pripažinęs praradimą nepuolu pasakoti savo istorijos kaip tragedijos. Man ji labiau primena komediją, romansą, kartais net satyrą. Visi įvykiai – svarbūs, nes jie ne tik stumia mano istoriją priekin, bet ir verčia mane suprasti, kas yra meilė, seksas, kontaktas, intymumas, netikėtumas, erotika, svetimo vyro kūnas, malonumas, tikslas, judėjimas, užsimiršimas.

*

Man trisdešimt ketveri. Esu keistas, sunkaus charakterio, mandagus, nepaklusnus, daug kam abejingas, maištingas, išnykstantis ir vėl atsirandantis (kartais į draugų skambučius neatsiliepiu kelias savaites), skandinantis pyktį savyje, nusiviliantis ir nuviliantis. Mano geriausias draugas Rudolfas vadina mane tai iš vandens išnyrančia, tai vėl į jį nugrimzdančia šmėkla. Mano būdo žmonės – kaip iš anksto nuspėjamos katastrofos.

*

Nemoku palaikyti ilgalaikių santykių, nes būna laikotarpių, kai žmonės man pasidaro nebeįdomūs. Geriausi draugai tai supranta ir į mano gyvenimą per daug nesiveržia. Kartais pagalvoju, kad visa tai dėl labai žemos mano savivertės ir nesugebėjimo atsiverti. Baimė būti pažemintam ir sužeistam stipresnė už norą būti išgirstam ir išklausytam. Retai skundžiuosi draugams, nes nenoriu apkrauti jų savo neviltimi, desperacija, pykčiu ir kitomis neigiamomis emocijomis. Nepasakoju jiems jokių šokiruojančių savo gyvenimo detalių. Tai, ką noriu pasakyti kitiems, rašau kompiuteriniame dienoraštyje, kurį esu pavadinęs „Meilės memuarais“.

***

Knygos autorius – VDU sociologijos profesorius, Lietuvos mokslo premijos laureatas. Jis vienas pirmųjų Lietuvoje ėmė analizuoti lyčių, vyriškumo, tėvystės, kūno, intymaus pilietiškumo, populiariosios kultūros ir socialinio kentėjimo temas. Leidykla „Kitos knygos“ yra išleidusi jo studiją „Popkultūra: jausmų istorijos, kūniški tekstai“.

Nuotrauka Eglės Navickaitės

Nuomonės