Vieno pirmųjų lietuviškos fotografijos avangardistų Algirdo Šeškaus knyga „Meilės lyrika“  – atverti ir naujai pamatyti unikalaus, iki pastarųjų metų buvusio beveik nežinomo menininko 1975 – 1983 m. archyvai.

Meilės lyrika –  tai vaizdų, šykščiai užvardintų trumpaisiais datų formatais ir archyvo numeriais,  slenkančių vienas po kito, seka. Pasaulis, kuris prasideda atrakcionų parke besisukančia karusele su gulbėmis ir baigiasi moterimi gulbėje, žinančia apie tą pasaulį viską.

Šiandienos abejingumo ir susvetimėjimo kontekste, kai žmogui menkai bereikia žmonių, kai žmogus susikūrė aibes savo paties pakaitalų, jau įtakojančių ne tik jo mąstymą, genetiką, bet ir jo esmę – meilės lyrika yra jauki, šilta, paprasta ir tuo požiūriu, turbūt, viena iš paskutinių knygų apie   atvirą žmogų, kurio pagrindinė savybė yra būti, o ne turėti.