Arūnas Spraunius, žaismingas ir ironiškas poindustrinio kapitalizmo epochos dainius, lietuvių poezijoje jau įtvirtino naują lyrinį herojų – šiuolaikinį žmogų-vartotoją, kalbantį laikraščių antraštėmis, reklaminių šūkių nuotrupomis ir televizijos žvaigždžių posakiais. Poezijos rinkinyje „Beprotiškai herojiškai“ autorius lieka ištikimas sau, o ne lietuvių poezijos tradicijai, ir stačia galva vėl neria į visomis reklamos bei komercijos spalvomis tviskantį vartotojų pasaulį.
  
 Šis pasaulis, kurį suktis verčia anaiptol ne visuotinė gravitacija, o „Elf“ korporacija, tirštai apgyvendintas garsiais prekių vardais ir bevardžiais vartotojais. Sužmoginti ir įasmeninti prekių ženklai A. Sprauniaus eilėraščiuose virsta charakteringais personažais, o reklamos šūkiai – jų gyvenimo kredo. Paradoksaliai gretindamas „amžinus“ kultūros ir „vienadienius“ prekių ženklus, autorius kuria „beprotiškai herojišką“ XXI a. žmogaus identitetą, turintį ir karnavalinio šėlsmo, ir beprasmės egzistencijos bruožų.