Boa – arba smauglys – poezija, o gal net sąmonė, atsidūrusi erdvės ir laiko smaugimo gniaužtuose, įkalintas savyje, gal net savo psichinio egzistavimo aplinkybėse poetinis kalbėjimas, chtoniškos, keistos, sapno logiką imituojančios vizijos. Autorių labiausiai domina psichinių ligonių jausenos, tamsioji žmogaus asmenybės pusė, kur, anot Deleuze‘o, Erosas pažadina Tanatą,  per šią sąjungą atverdamas keistoko bei iškreipto malonumo principą. Poezijos rinkinys sudarytas iš keturių skyrių: „Pitono sindromas“, „Elektra“, „Snūduro gyslos“ ir „Morfėjo palata“.

Apie autorių

... Naujasis barbaras, kurio venose kunkuliuoja juoda pirmykščio žmogaus limfa. Brutalus žvėriažmogis, į seilėtą skiemenį atsakantis tūžmingu urzgesiu. Laukinis vandalas, besišvaistantis kuoka ir falu, švytintis išvamų fosforu. Taip, iš visų kultūržmogių renkuosi gyvybės artileristą D. Gintalą... (Castor & Pollux/ Šiaurės Atėnai)