Kviečiame į radikalios kairiosios minties žurnalo JUODRAŠTIS pristatymą liepos 31 d.

Šią savaitę Lietuvoje pasirodo naujas nevalstybinės politikos ir neoficialiosios kultūros žurnalas „Juodraštis“ – pirmasis periodinis kairiosios minties leidinys nuo Lietuvos nepriklausomybės ir kapitalistinių santykių atkūrimo pradžios. Tai pirmasis bandymas suteikti viešo leidinio formatą radikalioms, maištingoms, o dažnai – ir pavojingoms idėjoms, gimusioms globalaus kapitalizmo, socialinės priespaudos ir komercializuotos kultūros priešininkų stovykloje.

Pirmasis „Juodraščio“ numeris bus pristatytas š.m. liepos 31 d. (ketvirtadienį) 19:00 val. alternatyvaus meno galerijoje „Galera“, Užupio g. 2/11, Vilniuje. Aplink „Galerą“ esanti teritorija kelioms valandoms bus paskelbta „LAISVA NUO KAPITALIZMO ERDVE“. Už šios erdvės ribų visi susirinkusieji privalės palikti savo pinigines, kreditines korteles, mobiliakus ir net vartotojišką mentalitetą. Bendrausime laisvai, be jokių išskaičiavimų ir merkantilinių minčių. Redakcinė kolegija papasakos apie „Juodraščio“ kūrimo problemas ir perspektyvas, aišku, bus platinamas ir pirmasis „Juodraščio“ numeris – NEMOKAMAI!

„Juodraščio“ leidybos idėja gimė Lietuvos aktyvistams susidūrus su tendencingu oficialiosios žiniasklaidos darbu ir informacine kairiųjų idėjų blokada. Išskyrus retus atvejus, korporacinė ir valstybinė Lietuvos žiniasklaida negvildena esminių politinių, socialinių ir kultūrinių problemų, iškilusių kapitalistinės globalizacijos akivaizdoje. Tas problemas sukelia du pasaulyje dominuojantys galios bastionai: valstybių ir tarptautinių institucijų biurokratija bei protekcionizmas ir vadinamosios „laisvosios“ rinkos, privataus kapitalo valdomų korporacijų dominavimas pasaulinėje ekonomikoje. Mūsų šalies problemas dažnai bandoma atsieti nuo pasaulinio konteksto, nukreipti visuomenės dėmesį į pramogas, vartojimą, vienadienius skandalus. Taip žiniasklaida pasitarnauja valstybės ir „laisvosios“ rinkos interesams.

Žurnale bus stengiamasi atspindėti judėjimų, kuriuos oficialioji žiniasklaida vadina antiglobalistiniais, o mes – antikapitalistiniais, įvairovę, protesto ištakas ir kovos patirtį. Šios pasipriešinimo kovos terpėje gimęs „Juodraštis“ turėtų tapti alternatyva valdančiųjų galią įtvirtinantiems metraščiams. Leidinys siekia atkreipti dėmesį į turiningą socialinių kovų tradiciją ir išryškinti tai, kas aktualu dabar. Be to, šio leidinio autoriai ir redakcinė kolegija nutarė leisti žurnalą be autorinių teisių. Tokiu šmaikščiu gestu ne tik griaunami autorinės nuosavybės pamatai, bet ir išlaisvinamas žodis, kuris turėtų pasiekti kiekvieno maištininko ausis ir parengti dirvą naujiems kūrybingiems socialiniams judėjimams bei tiesioginiams veiksmams Lietuvoje.

Jau pirmajame žurnalo numeryje išryškėja radikalus jo pobūdis. Teoriniame skyrelyje rasite jauno maištingo antropologo Davido Graeberio knygos ištrauką, iš kurios sužinosite, kodėl akademinė terpė ir viešasis diskursas ignoruoja radikalesnę mintį. Rubrikoje „Kapitalo anatomija“ amerikietis aktyvistas Lorenas Goldneris savo straipsnyje bando narstyti krizę patiriančios kapitalizmo ekonomikos kūną. Tarptautinę politiką gvildenančiame skyrelyje „Konfliktų zonos“ antiautoritarinės minties žurnalo „Fifth Estate“ bendradarbis Donas La Cossas siūlo atidžiau pažvelgti, su kuo mūsų savanoriai bendrininkauja okupuotame Irake ir Afganistane.

Platesnė tema – „Darbas ir išnaudojimas“. Joje – interviu su garsiu autonominio marksizmo atstovu Michaeliu Hardtu apie išsilaisvinimą nuo darbo, Sauliaus Užpelkio pasvarstymai apie prekariatą, lietuvių kilmės autoriaus Stevpheno Shukaičio darbininkų savivaldos strategijos ir Tomo Tengmarko demistifikuotas švediškas modelis. Alternatyvas tradiciniam universitetui skyrelyje siūlo „edu-factory“ projekto organizatoriai ir Kasparas Pocius. Prisimenama ir radikalių judėjimų istorija – šiame numeryje nušviečiama Vokietijoje veikusios RAF veikla.

Skyrelyje „Kasdienybės revoliucijos“ atiduodama duoklė nekomercinei DIY („Pasidaryk pats“) kultūrai. Kontrkultūrinėje rubrikoje Redas Diržys pristato politinį performansą ir kartu su rusu menininku Dimitrijumi Vilenskiu klausia „Ką daryti?“ Į šį klausimą atsako radikalūs menininkai Alexanderis Breneris ir Barbara Schurz, kuriuos pristato Darius Pocevičius. Pateikiama daug radikalios literatūros ir kino apžvalgų. Žurnalą užbaigia atsiminimų skyrelis „Post Scriptum“, kuriame aktyvistai dalijasi karčiu sovietmečio ir posovietinės epochos patyrimu.

Žurnalas „Juodraštis“ bus platinamas internete ir aktyvistų susibūrimo vietose, jį bus galima įsigyti knygynuose. Pirmąjį žurnalo numerį kolektyvinėmis pastangomis parengė 5 aktyvistų redakcinė kolegija. Antrasis „Juodraščio“ numeris planuojamas išleisti š.m. pabaigoje.

Žurnalo JUODRAŠTIS redakcinė kolegija

Žurnalo „Juodraštis“ 2008 m. Nr.1 turinys

Redakcijos žodis

PASIPRIEŠINIMO TEORIJA

David Graeber. Anarchistinės antropologijos fragmentai

KAPITALO ANATOMIJA

Loren Goldner. Fiktyvus kapitalas pradedantiesiems

SPYGLIUOTA VIELA. KONFLIKTŲ ZONOS

Don LaCoss. Amerikos korporacijų banditai

DARBAS IR IŠNAUDOJIMAS

Ne darbo išlaisvinimas, o išsilaisvinimas nuo darbo! Žurnalo „JUODRAŠTIS“ interviu su Michaeliu Hardtu

Saulius Užpelkis. Kada Baltijos tigrai pradės kandžioti savo dresuotojus, arba Savalaikiai pasvarstymai apie prekariatą

Stevphen Shukaitis. Sizifiškas savivaldos triūsas

Tomas Tengmark. Švediškas modelis, sindikalizmas ir SAC

UNIVERSITETAS KAIP GAMYKLA

Kasparas Pocius. Laikas kurti laisvąjį universitetą

edu-factory.org kolektyvo manifestas

RADIKALIŲ JUDĖJIMŲ ISTORIJA

Antanas Alkevičius. Raudonosios Armijos Frakcija

Ulrike Meinhof. Trys straipsniai iš žurnalo „konkret” (1967-1968)

Jean-Gabriel Périot. Keli kitokios žiūros į RAF istoriją elementai. Trumpa įvykių chronologija, skirta kitokiam – kinematografiniam – požiūriui i RAF

KASDIENYBĖS REVOLIUCIJOS

Ben Holtzman, Craig Hughes, Kevin Van Meter. Pasidaryk pats... ir judėjimas anapus kapitalizmo

Lukas. NEBĖK: Visos mašinos, išskyrus kopijavimo, yra per greitos

Ugnė. Food not bombs! – Vilnius

Fiokla. Anarchistų stovyklos

anarchija.lt: išties nepriklausoma informacija

ANAPUS KULTŪROS

Redas Diržys. Politinis performansas kaip kultūrinio pasipriešinimo veiksmas

Apie politinę parodą, menininkų Tarybas ir meno radikalizavimą. Poleminis pokalbis su menininkų grupės „Čto delat’?” nariu Dmitrijumi Vilenskiu iš Rusijos

Darius Pocevičius. Pirmyn, sočių kirmėlių vaikaičiai!

Alexander Brener, Barbara Schurz Ką daryti? 54 kultūrinio pasipriešinimo valdžiai technologijos vėlyvojo kapitalizmo epochoje

GUERRILLA BIBLIOTEKĖLĖ

Castor&Pollux knygų apžvalga

GUERRILLA KINAS

Kinikas iš Ozo. Revoliuciniai 1968-ieji

POST SCRIPTUM

Vilma Pajuodienė-Fiokla. Būti anarchistu (-e)

Eugenijus Misiūnas. Sugrįžimas į pradžią, arba Kaip aš tapau anarchistu

REDAKCIJOS ŽODIS

„Juodraštis“ – naujas nevalstybinės politikos ir neoficialiosios kultūros žurnalas, kupinas radikalių ir pavojingų minčių. Turbūt žinai, kad valdžios isteblišmentui tarnaujantys istorikai, kultūrininkai ir intelektualai rašo oficialius metraščius, kuriuose šlovina nugalėtojus ir verčia jiems paklusti. „Juodraštis“ – alternatyva tokiems valdančiųjų galią įtvirtinantiems metraščiams, mes kuriame ne metraštį, o juodraštį, kuris gali tapti tavo ir tavo bičiulių kovos už laisvę bei socialinį teisingumą įrankiu.

Šiandien visame pasaulyje klesti socialinėmis atskirtimis, žmonių nelygybe ir ekonominėmis krizėmis mintanti globalinio kapitalizmo sistema. Sistema siekia mus priversti matyti tik vieną dabartinio pasaulio pusę – begalybę prekinių ženklų parduotuvėse ir turtingų įžymybių gyvenimą TV ekranuose. Represyvi „rinkos ekonomika” formuoja tokią gyvensenos logiką, kuri verčia mus vaikytis turto, prestižo ir valdžios, nes tik taip, anot jos, galėtume įprasminti savo gyvenimą ir atrodytume laimingi. Galėtume atrodyti, bet nesame.

Skirtumas tarp oficialiosios žiniasklaidos formuojamų gyvenimo būdo įvaizdžių ir mūsų kasdienių patirčių – milžiniškas. Mažasis žmogus kasdien priverstas kovoti už savo išgyvenimą, yra nuolat išnaudojamas ir patiria daug neteisybių darbe. Gatvėje jį tarsi kalinį stebi videokameros, o namuose – televizijos akis. Jis nesijaučia saugus dėl savo ateities, todėl pamažu praranda žmogiškąjį orumą. Bet jis bijo kalbėti ir skųstis, nes visus tuos, kurie priešinasi, valdžios ir žiniasklaidos įtakojama visuomenė laiko nusikaltėliais ir teroristais, geriausiu atveju – ekscentriškais keistuoliais. Tie, kurie dedasi laisvės ir demokratijos gynėjais – tarptautinės korporacijos, oligarchinės ir finansinės grupuotės, kurių išlaikomos valstybinės organizacijos ir privatūs institutai įpakuoja savanaudiškus interesus į visuotinį diskursą, – tie iš tikrųjų negali pakęsti laisvo žodžio ir kitokios nuomonės. Naujoji pasaulio tvarka gali išsilaikyti tik sumeluoto konsensuso, tendencingų apklausų, klastingų viešųjų ryšių manipuliacijų ir „iš viršaus“ nuleistos viešosios nuomonės dėka.

„Juodraštis“ siekia atkreipti dėmesį į turiningą socialinių kovų tradiciją ir išryškinti tai, kas aktualu dabar. Visame pasaulyje stiprėja socialiniai judėjimai, kurių troškimą veikti ir kovoti įkvepia radikalios anarchistinės bei kairiosios idėjos. Žurnale bus stengiamasi atspindėti šių judėjimų, kuriuos korporacinė žiniasklaida vadina „antiglobalistiniais“, o mes – antikapitalistiniais, įvairovę, protesto ištakas ir kovos patirtį. Ši pasipriešinimo kova per pastarąjį dešimtmetį tapo tikra alternatyva kapitalistiniam isteblišmentui. Alternatyva gimsta visur – ten, kur atsikovojama visiems mums priklausanti viešoji erdvė, kur įkuriamas socialinis centras ar laisvasis universitetas, kur surengiamas prieš valdžios neteisybę nukreiptas mitingas, kur pasaulio galingųjų ramybę sudrumsčia demonstracija, kur skaitoma kitokia literatūra, kur įvyksta atvira ir kovinga diskusija, kur įžvelgiama nuomonių įvairovė ir gimsta tiesioginis veiksmas.

„Juodraštis“ nenori tapti kokia nors direktyva ar instrukcija, mes trokštame tik prisidėti prie bendros kovos – tavo mieste, gatvėje, prie kompiuterio ir visų mūsų galvose. Kovai už socialinį teisingumą, už pasaulį, apie kurį svajoji. „Juodraštį” suprantame kaip nuolatinį neišbaigtumą, kuris atveria kelią atvirai diskusijai ir nuolatiniam tobulėjimui, kur nė vienas diskutuojantis neužvaldo tiesos monopolio ir neturi galios priversti išpažinti tik sau naudingą tiesą. Viskas, ką mes darome, yra „juodraštis” – nuolatinė eksperimentų, geresnio gyvenimo ir socialinio teisingumo kūrimo laboratorija.

Pats žurnalo pavadinimas simbolizuoja spontaniškai kylančias netikėtas ir kartais prieštaringas mintis, kurios nedelsiant užrašomos ir savo chaotiškumu suardo įprastinę leidinio struktūrą. „Juodraščiui” negalioja autorinės teisės, politinis korektiškumas ir kitos korporacinės žiniasklaidos išmonės.

Šis leidinys neįprastas jau dėl to, kad jį ruošėme kartu, kolektyviai. Esame dėkingi mūsų bičiuliams Lietuvoje ir bendradarbiams iš kitų šalių. Informacija, straipsniais ir vizualine medžiaga, pateikta pirmajame „Juodraščio“ numeryje, pasidalino anarchistai, neomarksistai, autonomininkai, sindikalistai iš Italijos, JAV, Švedijos, Lenkijos, Čekijos, Vokietijos, Prancūzijos, Rusijos ir Jungtinės Karalystės. Jų pagalbos dėka šis žurnalas išlaikė internacionalinį charakterį.

Jei jau žinai, kas yra Paryžiaus Komuna, zapatistai ir „indymedia”, jei tau ką nors reiškia tokie vietovardžiai, kaip Sietlas ar Genuja, – šis leidinys skirtas kaip tik tau. „Juodraštį“ privalai skaityti, apmąstyti, taisyti ir koreguoti. Pagaliau, pats rašyti savo „Juodraštį”. O svarbiausia – veikti. Keisk pasaulį pagal tai, kaip jį įsivaizduoji. SKAITYK, BENDRAUK, MAIŠTAUK!

Žurnalo JUODRAŠTIS redakcinė kolegija