kitos knygos / Knygos / Namų tvarkytojos vadovas Spausdinimui

Lucia Berlin

Namų tvarkytojos vadovas

Autobiografinės novelės / 2019 m. / ISBN 978-609-427-406-0 (spausdinta knyga), ISBN 978-609-427-405-3 (el. knyga) / 488 psl. / Minkštais viršeliais / Iš anglų k. vertė Eglė Naujokaitytė / Redaktorė Violeta Kočiūnaitė / Dizainerė Lina Sasnauskaitė / Maketavo Marija Mlinkauskaitė

  • Rezultatas: 4.5/5.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
Rezultatas: 4.45/5 (Balsai: 11)

Dėkojame už nuomonę.

Jūs jau balsavote. Balsuoti galima tik vieną kartą.

Jūsų įvertinimas pakeistas.

JAV rašytoja Lucia Berlin (1936–2004) – atradimas ir patiems amerikiečiams. 2015-aisiais, jau po autorės mirties, pasirodžius autobiografinių novelių rinktinei „Namu tvarkytojos vadovas“, pagaliau suvokta šių kūrinių vertė. Vieni L. Berlin lygina su A. Čechovu, kiti – su Ch. Bukowskiu, tačiau jos pasakojimo tonas ir matymas išlieka saviti. Rašytoja ypač simpatizuoja protingoms moterims, kurių nelepina gyvenimas.

Didmiesčio gatvėse skleidžiasi visas žmogiškos patirties spektras, kasdien kovojant dėl išgyvenimo ištinka spontaniški praregėjimai. Pati L. Berlin, sulaukusi 32-ejų, jau buvo tris kartus išsiskyrusi, turėjo keturis sūnus, kuriuos reikėjo išlaikyti pačiai, ir kovojo su priklausomybe nuo alkoholio. Rašytoja dirbo įvairiausius darbus: buvo medicinos sesuo, namų tvarkytoja, sekretorė, pavaduojanti mokytoja. Novelėse L. Berlin kasdienius savo ir aplinkinių sunkumus supina su humoru, o liūdesį – su nenuilstamu kovingumu. 

L. Berlin – klasiška ir tuo pat metu nepadori, kritiška ir dosni, motina ir menininkė.

Emily Bell, leidėja, redaktorė 

L. Berlin – viena iš geriausiai saugotų Amerikos trumposios prozos paslapčių.

Paul Metcalf, JAV rašytojas

 Nepriekaištingai sukalti pasakojimai, kuriuose „blogos mergaites“ grakščiai laviruoja tarp juoko ir juoko per ašaras.

„Marie Claire“

 

Knygos leidybą finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Nuomonės

Ši rašytoja - tikras atradimas, "moteriškas Bukovskis", kaip ją vadina amerikeičiai. Kiekviena novelė tokio gilaus emocinio krūvio, kad nevalingai persisemi herojės emocijomis ir tiesiog esi "įvyniojamas į jos kailį". Jei rašo apie liūdesį - nejučia išrykšta ašaros, jei apie komiškus dalykus - kvatoji iš širdies...Retai pajuntamas toks skaitymo malonumas, kai rašoma tarsi apie kasdieniškiausius buitinius dalykus, bet su tokia išmone ir giliomis įžvalgomis, kad apima tikras laimės jausmas. Puiki knyga, lauksime ir kitos ;)