Guy Debord

Guy Debord’as – teoretikas,  rašytojas, filmų kūrėjas.  Gimė  1931 m. gruodžio 28 d. Paryžiuje. Guy tėvas, dirbęs vaistininku,  mirė dėl ligos, kai rašytojas dar buvo jaunas. Mama išsiuntė berniuką gyventi į Italiją pas močiutę, tačiau sėslus gyvenimas ilgai netruko –  prasidėjus  Antrajam pasauliniam karui, jie ėmė kraustytis iš vieno miestelio į kitą.  Guy lankė mokyklą Kanuose, kur pradėjo domėtis kinu ir... vandalizmu. Vėliau situacinistai vandalizmą pritaikė kasdienybės performavimui ir spektaklio visuomenės struktūrų transformavimui, nusistovėjusios tvarkos sutrikdymui ir išsilaisvinimo iš gyvenimo nuobodybės. Būdamas visai jaunas, Debord’as dalyvavo pasipriešinimo Prancūzijos karui Alžyre judėjimuose, įsitraukė į piketus, rengtus Paryžiuje.

Jis aktyvus Letristų sąjūdžio dalyvis, vėliau su keliais letristais įkūrė Situationistų Internationalą (SI) – tai meninė ir politinė asociacija, tęstinis avangardinis projektas – ir tapo jo ideologu.  SI tikslas buvo kurti „siurrevoliucinį“ meną, plėtoti „antikultūrinę“ (antispektaklio, antitelevizijos ir t. t.) veiklą. Jie tikėjo, kad nieko nėra pastovaus, o grožis egzistuoja tik tam tikrose situacijose, kurias laisvas žmogus nuolatos kuria. Debord’as buvo vienintelis narys, išbuvęs SI grupėje nuo jos pradžios iki galo. Po Situationistų Internationalo grupės iširimo Guy gyveno atokiame kotedže su antra žmona Alice Becker.

1966 m. šeši studentai situacionistai pradėjo vadovauti Strasbūro universiteto savivaldai ir labai greitai ją pavertė būsimo sukilimo štabu. 1968 m. situacionizmo šūkiai, plakatai, atsišaukimai buvo atvežti į Sorbonos universiteto filialą Nantere ir vėliau platinami Paryžiuje.

Reikia pastebėti, kad SI nebuvo vienintelė Paryžiaus revoliucijos politinė galia. Čia savo įtaką bandė daryti ir Prancūzijos komunistų partija, ir trockistai bei maoistai, įvairios profesinių sąjungų organizacijos. Ypač aktyvus šiuo laikotarpiu buvo Debord’as. Tačiau sukilimo piko metu situacionistai buvo atstumti nuo revoliucinio „štabo“. Iš čia SI revoliucinis šūkis „Ugnis į štabus!“.

1967 m. Debord’as paskelbė knygą „Spektaklio visuomenė“. Pagal knygą vėliau pastatė ir labai sunkiai žiūrimą eksperimentinį filmą, kuriuo, galima sakyti, šaiposi iš žiūrov(i)ų, kurie (-os) skiria savo laiką spektakliui, o ne gyvenimui.

G. Debord’as buvo įtartas savo draugo Gerard’o Lobovici nužudymu, tačiau išeisintas. Paveiktas šių įvykių, savo kūrybą (tiek rašinius, tiek filmus)  paslėpė. Daug darbų paskelbta tik po autoriaus mirties.

Domėjosi socialinėmis teorijomis, rašė apie susvetimėjimo, manipuliacijos pasitelkiant kultūrą, populiariosios kultūros, žiniasklaidos ir propagandos suartėjimo ir kt. problemas, kurios mūsų visuomenėse išlieka aktualios.

Alkoholis – jo Debord'as niekad nevengė – ėmė kelti grėsmę rašytojo sveikatai. Jis susirgo periferine neuropatija. Kai kurie mano, kad liga galėjo prisidėti prie Guy Debord’o savižudybės 1994 m. lapkričio 30 d. Prieš tai jis sukūrė iš dalies autobiografinį filmą „Jo menas ir laikas“. Daugiausia šis kūrinys kalba apie socialines problemas Paryžiuje paskutiniame XX a. dešimtmetyje, tačiau galima aptikti ir žinučių apie planuojamą savižudybę.

2009 m., praėjus penkiolikai metų po Debord’o mirties, jo darbai paskelbti nacionaline vertybe. Prancūzijos ministerija pareiškė: „Jis buvo vienas iš svarbiausių šiuolaikinių mąstytojų.“ Pats Guy Debord’as „Spektaklio visuomenę“  yra pavadinęs svarbiausia XX a. knyga.

Daugiau:

Gintauto Mažeikio įvadas knygai „Spektaklio visuomenė“ čia.

Karen Elliot „Situacionistai: darkyti, bastytis ir griauti spektaklio visuomenę“

Skaityti „Spektaklio visuomenę“ čia.