Richard Brautigan

Richard Brautigan

Richardas Brautiganas gimė 1935 m. Takomoje, Vašingtono valstijoje. Jis – trumpalaikės Bernardo F. Brautigano ir Lulu Mary Keho (Mary Lou) sąjungos rezultatas, ilgas savo vaikystės ir paauglystės valandas tvėręs nepriteklius, vienatvę, motinos ir patėvių abejingumą. Vienintelė žyma mokyklos veikloje – tai šio aukšto, tylaus vienišiaus poemos The Light („Šviesa“) publikacija mokyklos laikraštyje.

Richardas buvo peralkęs jaunas rašytojas tiesiogine ir perkeltine prasme – turėjo tik keletą draugų, o didžiąją laiko dalį uždarbiaudavo pragyvenimui. Maišto, pykčio protrūkių, frustracijų kaupėsi vis daugiau, kol 1955 m. Brautiganas buvo sulaikytas už tai, kad išdaužė policijos skyriaus langą. Jo paties liudijimu tam, kad būtų suimtas ir pamaitintas. Tačiau palaikytas kalėjime vos septynias dienas, buvo nusiųstas į Oregono valstijos ligoninę, tą pačią, kurioje Milošas Formanas nufilmavo „Skrydį virš gegutės lizdo“. Ten, pagal diagnozę – paranojinis šizofrenikas – jis buvo dvylika kartų „pamaitintas“ elektrošoko terapija.

Dosnesnis gyvenimas prasidėjo 1956 m., Brautiganui  išsikėlus į San Franciską. Ten po metų draugystės vedė Virginią Dionne Alder. Kol ši buvo judviejų išlaikytoja, Richardas rašė poeziją ir leido laiką baruose drauge su kitais dar nepripažintais rašytojais. Jo ankstyvoji poezija pasirodė bytnikų leidiniuose, Richardas dažnai dalyvaudavo jų rengiamuose poezijos skaitymuose, tačiau su pačiu bytnikų judėjimu nesitapatino.

1961 m. drauge su Virginia ir dukra Ianthe įsikūrė Aidaho valstijoje, kempinge, kur pradėjo rašyti savo pasaulinę šlovę jam atnešusią knygą „Upėtakių žvejyba Amerikoje“.

Po metų, pavargusi nuo vienatvės namuose, Virginia jį paliko. Dabar jau jis, vienatvės užkluptas ir sutrikęs, vėl susitelkė į rašymą. Įsisupant Meilės vasarai (1967 m. vasara), žiniasklaida vis dažniau nukreipdavo savo rašiklius ir mikrofonus į San Francisko psichodelinio kvaitulio apimtas realijas: LSD, hipių judėjimą, įvykius įžymiajame Hešberio (Haight-Ashbury) rajone.

Būdamas dar nežymus, Richardas Brautiganas įsijungė į digerių (Diggers) – pilietinių anarchistų gretas. Kartu su jais išbuvo 1966–1968 m. Digeriai siekė socialinių pokyčių kultivuodami gatvės teatrą, vargstančių šelpimą ar kolektyviai organizuojamus renginius, protesto akcijas (pvz., maršas pinigų mirčiai ir kt.). Sykį Hešberio rajoną užplūdę turistai, norintys trumpam įsijausti į nevaržomą hipių rajono atmosferą ir besimokantys hipiškų terminų iš autobusų kompanijos sukurpto glosarijaus. Jie pašaipiai sutikti vietinių digerių (tarp kurių buvo ir Brautiganas). Šie rankose laikė veidrodžius ir skandavo žodžius „pažink save!" (know thyself).

Po „Upėtakių žvejybos Amerikoje“ išleidimo kritikai sveikino rašytojo šviežią, pulsuojančio humoro kupiną ištarą. Brautiganas buvo pripažintas vienu autentiškiausių San Francisko kontrkultūros atstovų.

Populiarumo viršūnę jis pasiekė aštuntojo dešimtmečio pradžioje, vėliau buvo išleista dar keletas senesnių ir naujesnių novelių, deja, nė viena jų nebepasiekė „Upėtakių žvejybos Amerikoje“ sėkmės.

Paskutiniais gyvenimo metais Brautiganas dar stipriau įniko į alkoholį, blogą savijautą stiprino nemiga ir paranoja, tačiau veiklos nestigo. Intensyviai keliavo po šalį skaitydamas poeziją, dėstė, lankėsi Japonijoje, išsiskyrė su antrąja žmona, parašė paskutinę novelę „An Unfortunate Woman: a Journey“.

1984 m. spalio mėnesį Brautiganas buvo rastas negyvas savo namuose. Galvoje šautinė žaizda, šalia – 44 kalibro revolveris, o vaizdas pro langą į vandenyną, matyt, buvo paskutinis rašytojo regėtas 49-aisiais jo gyvenimo metais.

Parengė Dovilė Abromavičiūtė

Nuorodos

Autoriaus knygos

Richard Brautigan

Upėtakių žvejyba Amerikoje

... Aš tyliai sau pagalvojau, kokia daili būtų Upėtakių žvejybos Amerikoje plunksna, jei ji perbrauktų per popierių vėsiais žaliais medžiais ties upės krantu, laukinėm gėlėm ir tamsiai žuvų pelekais.

Nuomonės