Aldous Huxley

Aldous Huxley (Oldosas Hakslis) – XX a. pirmoje pusėje gyvenęs humanistinių pacifistinių pažiūrų rašytojas, kritikas, filosofas. Savo kūrybą pradėjęs nuo satyrinių kūrinių apie britų menininkų gyvenimą vėliau susidomėjo dvasiniais klausimais ir pasinėrė į svarstymus apie mokslo pažangą, žmogaus psichikos tyrimus ir filosofinį misticizmą. Iki pat gyvenimo pabaigos Huxley kai kurių akademinių sluoksnių buvo laikomas modernaus mąstymo lyderiu.

Huxley gimė 1894 m. turtingoje ir žinomoje britų šeimoje. Mokėsi prestižinėje Etono gimnazijoje. Paskui ten trumpam grįžo kaip prancūzų kalbos mokytojas. Tarp jo mokinių tada buvo ir Ericas Blairas, vėliau išgarsėjęs George'o Orwello pseudonimu. Ir nors Blairas ir daugelis kitų buvo sužavėti Huxley iškalbos gebėjimais, tačiau jį prisimena kaip nekompetentingą ir beviltišką mokytoją, negalėjusį suvaldyti klasės.

Vieni sunkesnių paauglystės išgyvenimų – motinos mirtis jam būnant keturiolikos metų ir sunki akių liga, po kurios Aldouso regėjimas tapo visai prastas. Tačiau silpnos akys nesutrukdė su pagyrimu baigti studijų Oksfordo universitete. Pirmojo pasaulinio karo metais dėl regėjimo problemų Huxley buvo atleistas nuo karinės tarnybos.

Savo pirmąjį romaną (neišleistas) jis parašė būdamas septyniolikos metų, o rimtai kurti pradėjo kiek vyresnis nei dvidešimties. Tarp pirmųjų jo darbų buvo svarbūs romanai apie mokslo progreso dehumanizaciją (antiutopija „Puikus naujas pasaulis“) bei pacifistiniai kūriniai.

1937 m. Huxley kartu su žmona Maria, sūnumi Matthew ir draugu Geraldu Heardu persikėlė gyventi į Holivudą Kalifornijoje. Heardas supažindino jį su vedanta (Indijos religijos filosofijos šaka), meditacija ir vegetarizmu. Tuo laikotarpiu Huxley užsidirbo rašydamas scenarijus Holivudo filmams. Vis dėlto jo karjera kino industrijoje nebuvo sėkminga. Jam parašius scenarijaus apmatus „Alisai stebuklų šalyje“, Waltas Diney'us atsisakė jo paslaugų sakydamas: „jis suvokia tik kas trečią žodį“. Lėta Huxley minčių eiga netiko dinamiškai ir greitai kino virtuvei.

Po Antrojo pasaulinio karo Huxley kreipėsi dėl JAV pilietybės, bet institucijos reikalą nuolat vilkino. Pagrindinė to priežastis – esą Huxley neimtų į rankas ginklo prireikus ginti Ameriką. Galiausiai jis atsiėmė prašymą, bet vis tiek liko gyventi šalyje.

Šeštame dešimtmetyje Aldousas Huxley išgarsėjo kaip LSD ir kitų psichodelinių preparatų gynėjas bei vartotojas. 1953 m. psichiatras Humphry Osmondas supažindino jį su meskalinu (tai alkaloidas ir haliucinogenas, randamas kaktusuose, pagrindinis jo efektas – haliucinacijos, euforija, vizijos atmerktomis ir užmerktomis akimis). 1955 m. Huxley pirmą sykį paragavo LSD. Jis – pirmasis iš rašytojų, sąmoningai vartojęs haliucinogeninius narkotikus tam, kad išplėstų sąmonės suvokimą ir pažintų kitas tikroves. Savo patirtį aprašė esė rinkiniuose „Suvokimo durys“ ir „Rojus ir pragaras“.

Tokie bandymai buvo vertinami labai skirtingai. Įvairūs rašiniai apie psichodelikus tuo laikotarpiu išpopuliarėjo, juos itin mėgo pirmieji hipiai. Pasak kai kurių šaltinių, rašytojas Ray Bradbury nebuvo patenkintas pažintimi su Huxley, nes šis paskatinęs jį paragauti narkotikų.

Po pirmosios žmonos mirties 1955 m. Huxley vedė rašytoją Laurą Archer, kuri vėliau parašė jo biografiją. 1960 m. Huxley buvo diagnozuotas vėžys. Sveikatai vis labiau prastėjant, jis parašė utopinį romaną „Sala“. Visai prieš pat mirt,į jau negalėdamas kalbėti, Huxley užrašė paskutinį prašymą savo žmonai: „LSD, 100 µg, į raumenis“.

Huxley mirė 1963 m. lapkričio 22 d., prieš tai gavęs dvi dozes LSD. Jam buvo 69-eri. Vis dėlto, nors Huxley ir amžininkų laikytas reikšminga asmenybe, žinią apie jo netektį nustelbė kitos dvi tą pačią dieną įvykusios mirtys – USA prezidento Johno F. Kennedy nužudymas ir airių rašytojo C. S. Lewis mirtis.

Per savo ilgą rašytojo karjerą Huxley išleido 47 knygas. Garsiojo britų rašytojo Anthony Burgesso žodžiais, Huxley „suteikė anglų romanui smegenis“. Jo knyga „Suvokimo durys“ [The Doors of Perception] įkvėpė grupės „The Doors“ pavadinimą. Paskatinti romano „Sala“, keli šimtai žmonių susibūrė į bendruomenę „Island Foundation“, esančią Kalifornijoje ir siekiančią gyventi pagal Aldous Huxley išgalvotos Palos kultūros principus. O toje pačioje Kalifornijoje įsikūrusiame Esaleno institute (tai alternatyvus nesiekiantis pelno humanitarinis centras, skirtas daugiadisciplinėms studijoms, kurių nesiūlo tradicinės aukštosios mokyklos) Huxley dėstytos paskaitos apie žmogaus galimybes atliko lemiamą vaidmenį Žmogaus galimybių judėjimo [Human Potential Movement] susiformavimui.