Europa tarpukariu. Spengiančią Pirmojo pasaulinio karo tylą jau seniai nustelbė šurmuliuojanti tuštybės mugė. Antonis Bivisas, ciniškas, savimi pasitikintis intelektualas, bet kokia kaina siekia laisvės. Ką tai reiškia? Jis yra laisvas susivilioti žavia lengvabūdiška manipuliuotoja Mere, laisvas suvilioti jos dukterį Heleną. Laisvas išduoti artimiausio draugo pasitikėjimą, laisvas naudotis savo gabumais arba juos iššvaistyti. Tačiau, pakliuvęs į bėdą Meksikoje, Bivisas susipažįsta su žmogumi, išmintingiau suprantančiu laisvę. Per jį įspūdinga Aldouso Huxley literatūrinė dėlionė susidėsto į darnų atsakymą.
 
 „Neregys Gazoje“ (1936) – bene rafinuočiausias ir asmeniškiausias XX a. pranašo Aldouso Huxley romanas. Knygos pavadinimą ir pagrindinę idėją autorius pasiskolino iš Senojo Testamento. A. Huxley nuomone, istorinių XX a. realijų sugniuždytas žmogus primena Gazoje įkalintą biblinį Samsoną. Humaniškų siekių vedinas, didelėmis intelekto galiomis apdovanotas žmogus mano esąs visagalis, tačiau visuomenė jam atima jėgas, išduria akis ir priverčia sukti girnas kalėjime...
 
 Knyga daug geresnė už visus kitus jo kūrinius – tiek intelekto, tiek vaizduotės jėga. (Autoriaus amžininkas Edwinas Muiras – poetas, Franzo Kafkos vertėjas)

 „Neregys Gazoje“ įkūnija visą A. Huxley'io gyvenimo patirtį. (Listener)