Jelgava – miestas už 40 km į šiaurę nuo Lietuvos sienos, Latvijoje. Ten kadaise gyveno Liudvikas XVIII, kiek vėliau buvo gaminami mikroautobusai „Latvija“, o šaliai atgavus nepriklausomybę – konvejeriu štampuotos MDA tabletės. Didžiuliuose barokiniuose rūmuose vykdavo metalo koncertai... Tada muzika buvo garsesnė, banditai pavojingesni, o plaukai ilgesni. Naktį bristi per upę į koncertą atrodė daug svarbiau nei skaičiuoti pinigus. Seni laikai, kurie nenori pasibaigti...

Tai universali istorija apie jauno žmogaus, atsisakančio būti vidutinybe, brendimo laiką. Romane nuotaikingai atsiskleidžia itin spalvingas, beveik dokumentinis ką tik nepriklausomybę atgavusios Latvijos portretas. Šią knygą čiupo Z kartos keturiolikmečiai, ją įvertino ir pamilo jų tėvai ir mokytojai.  Jau išversta į 9 užsienio kalbas.

„Tikrai geriausia, kas paskutiniu metu skaityta latvių kalba.“

Pauls Bankovskis, „lr“

„Romaną galima suvokti ir kaip monumentalią nuotrauką, padedančią kai kam išvengti amnezijos.“

Mārtiņš Kaprāns, „Latvju Teksti“

Citata iš knygos:

<...> Sinis priėjo prie stogo krašto ir pažiūrėjo žemyn.

– Jei man nebūtų baisu, ant smūgio nušokčiau!

Tada jis pažvelgė į mus. Paskui vėl žemyn.

– Gyvenimas neturi prasmės.

Evos balsas buvo žemas:

– Tai puiku, kad gyvenimas neturi prasmės.

Ji pažiūrėjo į Sinį:

– Nestovėk taip arti krašto.

– Viskas gerai, juk man baisu.

– Sini, prašau, paeik toliau nuo krašto.

– Į kurią pusę? <...>

Jānis Joņevs (gim. 1980) – latvių rašytojas, užaugęs Jelgavoje. Baigęs gimnaziją išvyko studijuoti į Rygą, gavo Latvijos kultūros akademijos magistro laipsnį. Už pirmąją knygą „Jelgava 94“ autorius apdovanotas Europos Sąjungos metų literatūrine premija, Latvijoje  knyga  pastebėta kaip ryškiausias metų debiutas ir sulaukė ypatingo populiarumo. Romano tiražas Latvijoje kartotas 5 kartus.

„Tikrasis palaiminimas Jonevo romanui ir jo skaitytojams – aplinkybė, kad autorius, kaip ir jo alter ego, ieškodamas savojo kelio liko ištikimas gerai literatūrai. Jonevo literatūrinis bagažas netiesiogiai girdimas elegantiškame, efektingame ir ritmingame pasakojime su doze dramatizmo.“

Una Alksne, „Ubi Sunt“