„Esė išreiškia Orwello esybę geriau nei romanai, geriau nei negrožinės literatūros kūriniai. Jose atsiskleidžia Orwell kaip žmogus, Orwell kaip mąstytojas, Orwell kaip politinis rašytojas“

John Carey, literatūros kritikas

George Orwell labiau žinomas kaip romanų autorius, nors iš tikrųjų jis buvo eseistas iki kaulų smegenų. Eseistikos dvasia persmelkta visa jo kūryba.

Rašytojo šedevrai Gyvulių ūkis ir 1984 iki šiol neprarado aktualumo ir puikuojasi daugelio šalių, tarp jų ir Lietuvos, populiariausių knygų sąrašuose. Šiuos du politinės satyros ir fantastinės antiutopijos žanro grynuolius turėtų natūraliai papildyti šiandien ne mažiau aktuali eseistikos rinktinė. Praturtindama

lietuvišką orveliadą, supažindindama su svarbiausiomis karo ir pokario verpetuose besiblaškančios Europos idėjomis, ji praplės eseistikos gurmanų ir viešųjų intelektualų ratą. Turbulentiškais mūsų laikais G. Orwello balsas vėl labai svarbus.

Knyga sudaryta remiantis klasikine 40-ies esė rinktine The Penguin essays of George Orwell (1984), perleidžiama kas dešimtmetį, ir prof. Stefano Collini sudaryta 19-os esė rinktine Selected Essays (2021), išleista „Oxford World’s Classics“ knygų serijoje. Greta laiko patikrintų esė į lietuvišką rinktinę įtraukti ir ne tokie žinomi, tačiau kontroversiški ir įdomūs tekstai: Adolfo Hitlerio knygos Mein Kampf ir Charleso Chaplino filmo Didysis diktatorius recenzijos, demokratinį socializmą propaguojantys ir pacifizmą prieštaringai vertinantys straipsniai. Iš viso rinktinė sudaryta iš 45-ių kūrinių ir pavadinta pagal chrestomatinę Orwello esė „Kodėl aš rašau“, bene geriausiai atskleidžiančią autoriaus intencijas. Joje deklaruotas ir kūrybinis autoriaus moto: „Per pastaruosius dešimt metų labiausiai norėjau padaryti štai ką: politinį rašymą paversti menu.“

Dažname G. Orwello publicistikos kūrinyje glaudžiai persipina įvairios temos, todėl sudarytojas pasirinko ne teminį, o chronologinį sudarymo principą. Esė surikiuotos pagal pirmąsias jų publikavimo datas. Anksčiausia publikuota prancūzų kalba 1929 metais, paskutinioji dienos šviesą išvydo 1972 metais, palikimo tvarkytojui I. Angusui atradus rankraščio originalą. Patogumo dėlei turinyje išskirti trys laikotarpiai: prieškario, karo ir pokario. Jie daugiausia atspindi ir paties autoriaus kūrybos evoliuciją: orveliško stiliaus paieškų, produktyvumo ir brandos etapus. Todėl nenuostabu, kad į rinktinę pateko daugiausia pokariu parašytų esė – beveik pusė, 22 iš 45, o stiliaus paieškų etapą iliustruoja vos 6-ios esė.

Knygos leidimą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba