„Kopos vaikai“ – 1976 m. pasirodęs Franko Herberto mokslinės fantastikos romanas, trečias iš „Kopos“ kronikų serijos, kurią sudaro šešios knygos.

Romane vaizduojami įvykiai praėjus devyneriems metams po to, kas nutiko knygoje „Kopa. Mesijas“. Knygos „Kopa. Mesijas“ pabaigoje apakęs Polas Atreidas išeina į dykumą, palikęs savo vaikus, dvynius Letą ir Ganimą, auginti fremenams, o jo sesuo Alija valdo visatą kaip regentė. Vaikai atsibunda dar gimdoje veikiant prieskoniui ir paveldi Polo vizijas, kuriose – visatos likimas. Korinų šeima rezga sąmokslus, kaip susigrąžinti sostą, o bene geseritės susivienija su Tleilaksu ir Kosminių kelionių gildija, kad užvaldytų prieskonio atsargas ir Polo Atreido vaikus. 

Veiksmas vyksta Arakyje po Muadibo netekties, planetos kraštovaizdis keičiasi, tampa pilnas žalumos, pasakojama apie dvynius Ganimą Atreidę ir Letą Atreidą II bei jų iškilimą į valdžią. Taip pat aprašomas konfliktas tarp ledi Džesikos ir Alijos Atreidės, kuri apsėsta seniai mirusio barono Vladimiro Harkoneno atminties-sąmonės.