Edgar Rice Burroughs

Marso princesė

Mokslinės fantastikos klasika, nuotykiai / 2017 m. / ISBN 978-609-427-264-6 (spausdinta knyga), ISBN 978-609-427-265-3 (el. knyga) / 208 psl. / Kietais viršeliais / Iš anglų kalbos vertė Gražvydas Kirvaitis, redaktorė Lolita Petrašiūnaitė / Dizainerė Lina Sasnauskaitė

  • Rezultatas: 4.5/5.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
Rezultatas: 4.43/5 (Balsai: 7)

Dėkojame už nuomonę.

Jūs jau balsavote. Balsuoti galima tik vieną kartą.

Jūsų įvertinimas pakeistas.

Kas nėra žavėjęsis džiunglių valdovo Tarzano nuotykiais ir nematęs legendinių filmų su pasaulio plaukimo čempionu Johnny Weissmulleriu? Tačiau ne visi žino, kad knygų apie Tarzaną autorius, mokslinės fantastikos pradininku laikomas Edgaras Riceʼas Burroughsas yra sukūręs ne mažiau populiarią seriją apie šaunųjį kapitoną Džoną Karterį. „Marso princesė“ – pirmasis romanas, pasakojantis apie neįtikėtinus JAV pilietinio karo veterano nuotykius Marse.

Pabėgęs nuo užpuolikų Džonas atranda paslaptingą olą, staiga krinta suparalyžiuotas ir pasijutęs naujame kūne atsiduria karingų tarkų gentyje. Kad išlaisvintų žaviąją Helio princesę Dėją Toris, jam tenka įsivelti į ginkluotus konfliktus tarp besivaidijančių Marso klanų. Žemėje vykęs karas yra tik mažas mūšis palyginti su tuo, kas Džono laukia Marse. Raudonosios planetos ir jos gyventojų likimas – jo rankose...

Vertėjas Gražvydas Kirvaitis šią knygą skaitydavo savo vaikams, kurie susidomėję vis prašydavo tęsti istoriją. Taip ir atsirado vertimas. Šis klasikinis kūrinys lietuviškai leidžiamas pirmą kartą.

 ***

Amerikiečių rašytojas E. R. Burroughsas pelnytai laikomas nuotykinės fantastikos pradininku. Jo romanas „Marso princesė“ pirmąkart publikuotas 1912 m. žurnale „The All-Story“, o atskira knyga pasirodė 1917-aisiais. Gyvų būtybių apgyvendinto Marso viziją autorius perėmė iš tuo metu garsaus astronomo Percivalio Lowellio, o kai kurias paties rašytojo prielaidas patvirtino šiuolaikinis mokslas. Juk prieš šimtą metų rašytojas nuspėjo, kad anksčiau Marse būta vandens ir oro, kad ten tekėjo upės ir tyvuliavo jūros.

E. R. Burroughso serija, kurią pradeda ši knyga, padarė įtaką rašytojams Rayʼui Bradbury, Arthurui C. Clarkeʼui, Robertui A. Heinleinui, Johnui Normanui. Tolesniems tyrimams ji įkvėpė ne vieną mokslininką, tarp kurių buvo ir žymiausias amerikiečių astrofizikas bei kosmologas Carlas Saganas. Knyga susilaukė ir kino kūrėjų dėmesio: per pastarąjį dešimtmetį Holivudas ją ekranizavo net du kartus: 2009 m. pasirodė filmas „Marso princesė“, o 2012 m. – „Džonas Karteris“, rodytas ir Lietuvos kino teatruose.

***

„Prisimenu, kai buvau dar vaikas, užgniaužęs kvapą skaičiau Edgaro Rice Burroughso Marso romanus. Keliavau drauge su Džonu Karteriu, nuotykių ieškotoju iš Virdžinijos, į „Barsumą“, kaip Marsą vadino jo gyventojai. Sekiau paskui bandas aštuonkojų nešulinių gyvulių – totų. Laimėjau gražiosios Dėjos Toris, Helio princesės, ranką. Susidraugavau su keturių metru aukščio žaliuoju kariu, vardu Tarsas Tarkasas. Klajojau po Barsumo bokštų miestus, didingas oro siurblines ir žaliuojančiais kanalų krantais.

Ar išties būtų įmanoma – realybėje, o ne vaizduotėje, nukeliauti su Džonu Karteriu į Helio karalystę Marso planetoje?..

Nors visos Lowello (JAV astronomo) prielaidos apie Marsą ir jo legendinius kanalus pasirodė nepagrįstos, jo nupiešti Marso vaizdai davė bent jau šitokią naudą: jie paskatino ištisas aštuonmečių kartas, tarp jų ir mane, laikyti planetų tyrimus realiu dalyku ir spėlioti, ar mes patys vieną dieną nenuvyksime į Marsą. Džonas Karteris nukeliavo ten stovėdamas atvirame lauke, ištiesęs rankas ir kartodamas norą mintyse. Prisimenu, kaip vaikystėje praleidau daug valandų tuščiame lauke, viltingai ištiesęs rankas ir melsdamas tą, ką maniau esant Marsu, perkelti mane ten. Nepasisekė nė karto. Turėjo būti koks kitas būdas.“

Astronomas ir astrofizikas Carlas Saganas (1934–1996), Cosmos: Personal Voyage

Literatūra ant pigaus popieriaus (pulp fiction)

Pigaus popieriaus (pulp) literatūriniai žurnalai ryškiais spalvotais viršeliais XX a. pradžioje labai populiarūs JAV. Nebrangūs (10 ct.), pilni nuostabių nuotykių, įspūdingų herojų ir egzotikos. Tokie kaip „The All-Story“, kuriame pirmą kartą publikuota E. R. Burrougso „Marso princesė“ – nuotykinės fantastikos klasika, kurią išleido „Kitos knygos“.  Tuo metu jauni neturtingi darbininkai ir paaugliai galėjo įsigyti tokius žurnalus ir turėjo galimybę skaityti tik juose spausdinamą literatūrą – apie trapias, švelnias, bet nuginkluojančiai žavias moteris, kurios nuolat patenka į įvairius pavojus, ir apie stiprius, raumeningus ir sumanius vyrus, kurie,  dar daugiau jėgos įgiję iš meilės jausmo, tas nuostabias moteris lengvai išgelbsti. Tik per tokią literatūrą neturtingi Amerikos darbininkai galėjo keliauti po įvairias šalis ir kitas planetas, patirti nuotykių, susitikti su nuostabių galių turinčiais herojais. Tuometiniame realiame pasaulyje jie neturėjo jokių kitų būdų viso to patirti. Televizija dar plačiai neprieinama, todėl daugelio jaunuolių iš darbininkų klasės laisvalaikis prabėgdavo būtent skaitant tokius žurnalus.

Po Antrojo pasaulinio karo atsirado galimybė gaminti geresnį popierių, jis tapo brangesnis, be to, ir realūs karo baisumai greičiausiai pranoko skaitytojų poreikį ieškoti aštrių pojūčių fiktyvioje realybėje. Taigi, netekę skaitytojų, pigaus popieriaus žurnalai ryškiais viršeliais vienas po kito pradėjo nykti. Juos pakeitė komiksai, televizija ir kinas.

Dabar, be abejonės, literatūra pasikeitė ir pigaus popieriaus žurnalų rašymo maniera  tampa įdomi kaip praeities mentaliteto ir kūrybos aidas, kaip literatūros istorija. Dabar feministinės ir maskulinistinės idėjos padarė visuomenei įtaką, vyriškumo ir moteriškumo kategorijos susimaišė, ir toks binariškas lyčių vaizdavimas ir grynas herojiškumas atrodo kiek naivus, tačiau įdomus ir savotiškai žavus. Juk taip malonu skaityti, kaip herojui pasiseka nugalėti visas kliūtis, nes jau retai apie tai skaitome.  

Pigaus popieriaus žurnaluose spausdintos istorijos padarė įtaką ne tik dabarties pasakojimams, suformavo kai kuriuos dabar įsitvirtinusius žanrus. Tarkim, E. R. Burroughsas, vienas iš pulp fiction žurnalų rašytojų, padėjo apibrėžti dabar įsitvirtinusią mokslinę fantastiką, kaip žanrą. Iš pigaus popieriaus žurnalų literatūros mokėsi rašytojai Maxas Brandas, H.P. Lovecraftas, Ray Bradbury ir kiti.

Nors dėl technologinės ir socialinės pažangos, įvykusios per šimtą metų, pulp epochos kūriniai kai kuriais aspektais atrodo naivūs, jie iki šiol išlieka žavūs ir įtraukiantys. Tai nesibaigiančių nuotykių ir veiksmo pilnos istorijos ir gyvi, patrauklūs, žavūs personažai. 

Nuomonės