Patrick Radden Keefe

Nieko nesakyk: Kruvini įvykiai ir susitaikymo paieškos Šiaurės Airijoje

Tikra istorija / 2023 m. / ISBN 978-609-427-553-1 / 480 psl. / Kieti viršeliai / š anglų kalbos vertė Ieva Balčiūnaitė / Redaktorius Dainius Račiūnas / Korektorė Rozita Znamenskaitė / Maketuotojas Petras Babušis / Viršelį adaptavo Jurgis Griškevičius / Viršelyje panaudotas Dolours Price portretas; © L'Europeo RCS / ph. Stefano Archetti nuotrauka /

  • Rezultatas: 3.5/5.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
Rezultatas: 3.7/5 (Balsai: 10)

Dėkojame už nuomonę.

Jūs jau balsavote. Balsuoti galima tik vieną kartą.

Jūsų įvertinimas pakeistas.

1972-ųjų gruodį kaukėti užpuolikai įsibrovė į Jean McConville namus Belfaste ir pagrobė dešimties vaikų motiną. Praėjus daugiau nei trims dešimtmečiams, paplūdimyje buvo rasti jos kaulai. Visus tuos metus aplinkiniai žinojo, kad moterį išsivedė žmonės, susiję su Airijos respublikonų armija (angl. The Irish Republican Army, IRA), tačiau niekas iš baime persunktos bendruomenės narių neištarė nė žodžio.

 

Religinė nesantaika Šiaurės Airijoje kilo dar viduramžiais. 1969-ųjų pradžioje prasidėjo naujas jos etapas, pavadintas Bėdų laikotarpiu (angl. Troubles). Partizaninis karas tarp lojalistų, norėjusių likti Didžiosios Britanijos sudėtyje, ir siekusių suvienyti Airiją respublikonų truko tris dešimtmečius.

 

Pasitelkęs vienaip ar kitaip tarpusavyje susijusių žmonių biografijas, JAV žurnalistas Patrickas R. Keefe’as (gim. 1976) sukūrė kontrastingą vis dar praeities persekiojamos Šiaurės Airijos paveikslą. Remdamasis lig tol neskelbtais dokumentais ir liudytojų pasakojimais, šiuolaikinės tiriamosios žurnalistikos etalonu tapusios knygos autorius aiškinosi, kaip valstybinių struktūrų represijos pažadina gyventojų smurtą ir buvusių taikių miestų gatvėse ima sprogti bombos. Ar pateisinami kovotojų už nepriklausomybę veiksmai? Kaip gyventi toliau, kai susipriešinusi visuomenė negali sutarti?

 

Pelnė JAV nacionalinę knygų kritikų ir G. Orwello premijas.

Nuomonės

Atrodė, kad abi Naomi Klein išleistos knygos su beveik 100 puslapių prirašytų nereikalingų ir dažnai nebeveikiančių išnašų su nuorodomis, yra rekordininkės. Na bet ši knyga yra naujame lygyje.
Iš 479 puslapių, 343 yra skaitomi, o visa kita - užima pastabos su nuorodomis į šaltinius. Tad vienoje knygoje yra sugadinta beveik 150 puslapių popieriaus.
Literatūra, kuri priverčia smegenis veikti galima drąsiai pakeisti į literatūra, kuri priverčia medžius kirsti.
Žinoma ir pinigėlių daugiau uždirbti ir turint laiko, apie tvarumą pakalbėti... :-)