Grafinė novelė „Persepolis“ griauna Lietuvoje įsigalėjusį mitą, jog komikso žanras esąs orientuotas į primityvią, paviršutinišką tematiką ir gali dominti tik jaunesnio amžiaus skaitytojus. Ši rimtajai literatūrai atstovaujanti knyga dėl minimalistiškos formos bei koncentruoto, socialinę problematiką užčiuopiančio turinio dermės smogia dar stipriau, sugriaudama išankstinių nuostatų
barikadą. Irane gimusios Marijane Satrapi autobiografiniais faktais paremtas „Persepolis“ pirmą kartą pasaulį išvydo 2000 m. Prancūzijoje. Vos išleistas pelnė daugybę solidžių apdovanojimų – tarp kurių paminėtinas tarptautinio Angulemo festivalio oulême „Coup de Coeur“ metų grafinės novelės prizas. Knyga išversta net į 23 kalbas, pagal ją 2007 metais pastatytas animacinis filmas buvo apdovanotas Kanų festivalio Didžiuoju žiuri prizu.

„Persepolyje“ mažos mergaitės Marži lūpomis pasakojama visai nevaikiška istorija. Pagrindinė herojė stebi savo šalies pokyčius, kol pastarieji „stebi“ ją: platesnio istorinio konteksto fone Marži šeimos likimas persipina su Irano revoliucija, pranašavusia socialinį teisingumą, tačiau išvirtusia į religinių fanatikų viešpatavimą, kurio sąlygomis žmogaus teisės net nesidangstant pažeidinėjamos kasdien.

Po Irano ir Irako karo tėvai, nenorėdami, kad jų dukra augtų šalyje, kurioje įsitvirtinusi naujoji valdžia pamina piliečių teises, o moteris įsivaizduojama tik kaip pavaldus vyrui objektas, išsiunčia
Marji mokytis į Europą. Čia mergina patiria, kad gyvenimas taikioje šalyje taip pat gali atnešti daug skausmo, o tarpkultūrinis dialogas nevisada būna lengvas. Tačiau autorės stilius skaitytojui neleidžia nukabinti nosies – Marži istorija pasakojama su stebėtina ir užburiančia humoro doze.