„Zaratustra kalba makaronams“ – tai sarkastiškas filosofinis himnas, kandžiai parodijuojantis ne tik Friedricho Nietzsche's „Štai taip Zaratustra kalbėjo“, bet ir kitus didžius mąstytojų veikalus. Jame pasakojama apie šiuolaikinį Zaratustrą, nusileidžiantį nuo kalnų su buteliu vyno, kad prabiltų tiesos žodžiais į civilizacijos atbukintus ir suvienodintus statistinius vienetus.
  
 Naujasis Zaratustra prabyla – ir iš įprasto pasaulio, kurį pažįstame, nelieka akmens ant akmens. Kliūva visiems – mokslininkams, kunigams, studentams, anarchistams, socialdemokratams, feministėms, lyčių lygybės šalininkams, valstybininkams, menininkams, moralistams, kapitalistams ir kitiems bestuburiams. Vis dėlto socialinė Stefano Wilde's kritika nukreipta visų pirma į galios institucijas, pavertusias eilinius žmones beforme mase, primenančia ant stalo išverstą virtų makaronų lėkštę.
  
 Mums – glitiems vienodiems makaronams – individualizmo čempionas S. Whilde atkakliai kartoja, kad esame unikalūs ir nepakartojami. „Kiekvienas individas gimsta su sava morale, sava etika ir pats sau yra įstatymų leidėjas. Leiskite jam gyventi klausant širdies, ir jis darys stebuklus“, – štai svarbiausias naujojo Malmės pranašo priesakas.

"SEPTINTASIS ZARATUSTRŲ giminės antžmogis – kurio protėvis ir bendravardis regėjo saulę ir akmenis 1200 prieš Kristų Balkho mieste Airyana Vaejah provincijoje kažkur rytų Persijoje – būdamas trisdešimties paliko gimtąjį kaimą, kad kalnuose taptų tauriu. It cilindras, kuriame mirtinai nuodingas augalas sumaišomas su vandeniu tampa vaistu, jis norėjo atsigręžti į save ir atrasti visumą. Jis troško išvengti klinikinės dvasinės žmogaus mirties, jo pagrabinės kasdienybės ir sušvinkusių svajų. Kuprinėje jis nešėsi kepalą duonos, žuvį ir butelį vyno..."

APIE AUTORIŲ:
  
 Švedijos rašytojas Stefanas Whilde gimė 1966 m. Malmėje, ten gyvena iki šiol. 1999 m. debiutavo kontraversišku nedidelės apimties romanu „Berniukų dievas“ („Pojkguden“). 2000–2003 m. išleido dar tris andergraundinius egzistencinės tematikos romanus. Už „Aistros ir netvarkos vadovą“ („Guide till lidelse & laglöshet“, 2003) buvo apdovanotas laikraščio „Skånska Dagbladets“ įsteigta „Piratų“ premija.
  
 Esminis lūžis jo kūryboje įvyko 2005-aisiais, pasirodžius romanui „Zaratustra kalba makaronams“ („Zarathustra talar till makaronerna“), kuris tapo kultiniu tarp alternatyvaus subkultūrinio jaunimo. Atrodo, tada S. Whilde atrado savo temą ir ėmė koncentruotis į individualistinę totalitarinės visuomenės kritiką. 2006 m. užbaigęs dramaturgo Augusto Strindbergo monografiją, jis kiekvienais metais išleidžia naują romaną arba pjesių rinkinį. Dirba žurnalistu ir laisvai samdomu literatūros kritiku.
  
 „Pagrindinis rašytojo uždavinys yra prisiliesti prie skaitytojo. Noriu, kad skaitytojai būtų sužavėti mano prisilietimų ir patirtų bent menką dvasinį orgazmą.“  (Stefanas Whilde)