Pasikalbėsim apie tai, kokie mes būname naivūs, nesuprasti, perdėtai entuziastingi, apie tai, kaip mylime, ir apie tai, kaip slapčiausiai mokame neapkęsti. 

Romaną „Lapok, aspidistra“ to meto kritikai pavadino „pačiu pilniausiu komercinės civilizacijos ydų rinkiniu, koks tik kada nors buvo surinktas“.

Leidinyje nerasite romantikos, egzistencializmo, moralizavimo ir kitokios sielos pornografijos –  viskas čia tikra ir skaudu.

Knygoje sukurta netikėta Antrojo pasaulinio karo baigties vizija primena šiurpų, bet žmonijos protą iš miego žadinantį sapną.

Vienoms šalims nykstant iš žemėlapio, o kitoms atsirandant jų vietoje, žmonės turėjo daryti lemtingus gyvenimo sprendimus. Kaip šeimos praeities traumos veikia dabartinę kartą?

Autobiografinis kūrinys ir besąlygiškos meilės liudijimas vienišai motinai. Tai paieška atsakymo, kaip galime priimti vieni kitus neprarasdami savęs ir gyvenimo džiaugsmo. 

Mokslinės fantastikos klasika ir ekologinis romanas apie jauną valdovą ateities planetoje, kur turtinės padėties rodiklis – vanduo, o jo kritiškai trūksta.

Skaitant literatūrą galima ne tik sekti knygos siužetą, nagrinėti veikėjų portretus, bet perprasti grožinių kūrinių giliame sluoksnyje esančius kultūrinius simbolius ir atsikartojimus. To ir moko ši šmaikšti knyga. 

Pasipiktinusi žmonių nedėkingumu mirtis paskelbė neterminuotą streiką, ir nuo to laiko niekas nebemirė...

Išsami studija ir unikalus liudijimas, kaip, susiklosčius ekstremalioms aplinkybėms, gali būti paprasta nužmogėti.