Septintasis Benedikto Januševičiaus (g. 1973) eilėraščių rinkinys, kuriame savitai tęsiama ir plėtojama keturvėjininkų puoselėta garsų, arba akustinės, poezijos kryptis. Eilėraščiuose labiau sureikšminamas skambesys, ritmas, melodija nei turinys, tad šie žaismingi ir skambūs tekstai tampa savaip suprantami net ir lietuvių kalbos nemokančiam adresatui.

Rinkinį sudaro 2003–2008 metais parašyti eilėraščiai, kuriuose pasitelkiamos anagramos, homonimai, aliteracijos; žodžiai skaidomi į skiemenis, raides ir vėl jungiami į naujus reikšminius vienetus. Dauguma tekstų skirti skaityti balsu, todėl knyga išleista su kompaktine plokštele, kurioje įrašyta daugelis rinkinyje skelbiamų eilėraščių. Plokštelėje kiekvienas eilėraštis virsta polifonine 8 balsų kompozicija. Eilėraščius skaito pats autorius, jo bičiuliai ir kolegos – D. Gintalas, G. Norvilas, M. Burokas, A. Makejevas, S. Paliulytė, G. Labanauskaitė ir kiti – su kuriais B. Januševičius pastaraisiais metais (nuo 2004-ųjų) surengė apie dešimtį poetinių akcijų.

Knyga „Kiškis kiškiškai kiškena“ – ne tik B. Januševičiaus kūrybos, bet ir šiandienės lietuvių poezijos naujovė.