Žymus iliustratorius ir komiksų žanro populiarintojas Artas Spiegelmanas (g. 1948), aprašydamas savo tėvo išgyvenimus karo metu bei savo santykius su tėvu, jo praeitimi ir dabartimi, panaudojo grafinio romano formą. Romane keliami klausimai neapsiriboja Antruoju pasauliniu karu. Spiegelmanas apmąsto ir daugeliui savo amžininkų rūpimas problemas: mišrias santuokas, kartų konfliktus, savirealizaciją, bandymą derinti kalbos formą ir turinį.

Romano kalba – ypatingai svarbi. A.Spiegelmano tėvas Vladekas kalba netaisyklinga anglų kalba. Atvykęs į JAV, jis ten nepritapo, taip iki galo ir neišmoko kalbos, ir vos prasižiojęs yra kaipmat atpažįstamas kaip lenkų žydas. Perėjęs karą ir kraštutinės atskirties patyrimą, dabar jis pats tiek sąmoningai, tiek pasąmoningai siekia atskirties nuo jam įtartinos ir nesuprantamos visuomenės, ir tą perteikia jo kalba.

Dėl to A.Speigelmanas skiria ypatingą dėmesį ir kelia didelius reikalavimus “Maus” vertimams. “Gyvybiškai svarbu yra išsaugoti laužytą Vladeko kalbą. Ji nėra dekoratyvinė, o sudaro knygos esmę”, – teigia pats autorius knygoje „Meta Maus“, skirtoje išaiškinti visa tai, kas “Maus” liko už kadro. Knygos leidėjai Lietuvoje taip pat susidūrė su šiuo galvosūkiu, kurį sprendė kartu su dviem puikiomis vertėjomis (Jūratė Juškienė ir Olga Lempert), konsultavosi su A.Spiegelmanu.