Vakarų šalyse, pasak statistikos, savižudybės dažnesnės nei žmogžudystės ir kiek retesnės nei mirtys per eismo įvykius. Kultūrologas, rašytojas Grigorijus Čchartišvilis (pseud. Borisas Akuninas) išsamioje studijoje išnagrinėjo istorinius, geografinius, teisinius, religinius ir filosofinius savižudybės aspektus įvairių epochų kultūrose. Jis apžvelgia ne tik krikščionišką Vakarų ir Rusijos kultūrą, bet ir budistų, judėjų požiūrį, išskiria vokišką, prancūzišką, japonišką suicido tipus.

Rašytojai, pasak G. Čchartišvilio, pasirinkti kaip sapiens grupė, tinkamiausia plačiai apžvalgai, nes palieka daugiausia paaiškinimų. Jų laiškus, dienoraščius ir kūrinius autorius naudoja kaip medžiagą suicido reiškiniui suvokti, bet pabrėžia, kad ši knyga – ne mokslinis traktatas, o esė, kurią galima skaityti norima tvarka.

Pirmoje dalyje apžvelgiamas savižudybės kaip reiškinio vertinimas įvairiose kultūrose, antroje – analizuojamas šiam žingsniui pasiryžtančio žmogaus charakteris, savanoriško pasitraukimo priežastys. Trečią knygos dalį sudaro 370 trumpų iš gyvenimo pasitraukusių rašytojų biografijų. 

Knygos leidybą finansavo Lietuvos kultūros taryba.