„Dariaus Žiūros teksto veikėjai, iš kurių pagrindinis yra jis pats, įtraukia į nenuspėjamus poelgių, minčių ir prisiminimų vingius, autoriui neįtikėtinai meistriškai atkuriant skausmingai atpažįstamas, bet sykiu ir nepakartojamas situacijas.“ Deimantas Narkevičius
Kopa (Su minkštu kino filmo viršeliu)
Šis kūrinys daro įtaką jau kelioms mokslinės fantastikos kūrėjų kartoms. Romano temos dabar dar aktualesnės nei tada, kai išėjo pirmas knygos leidimas: žmogaus evoliucija, genetinės manipuliacijos, karai dėl gamtos išteklių, ekologija. Kada tikslas pateisina priemones ir ką galima pasiekti žiaurumu?
Kodėl taip paplitusios mūsų laiko ženklais tapusios būklės – depresija, perdegimo sindromas, ADHD? Anot filosofo, tai ne pavienių žmonių, o visos epochos – ekonomikos, technologijų, santykių problema. Gyvename „pasiekimų visuomenėje“.
Marija Gimbutienė. Archeologija, Didžiosios Deivės hipotezė, feminizmas
Pirmoji išsami archeologės Marijos Gimbutienės biografija pasakoja apie jos gyvenimą, profesinę veiklą, įtaką feminizmui JAV bei Lietuvoje ir idėjas, pralenkusias laiką.
Atnaujintas leidimas. Kruopščiai peržiūrėtas vertimas, naujai suredaguota, naujas maketas ir viršelis. „Pedras Paramas“ – tai pirmoji knyga iš planuojamų perleisti ir naujai išversti vertingiausių Lotynų Amerikos literatūros kūrinių.
Epopėja, prasidėjusi fantastiniu romanu „Kopa“ – Hugo ir „Nebulą“ pelniusia klasika, – tęsiasi.
Šis romanas tarsi snieguota jūros puta nuplukdo skaitytoją į reto turtingumo ir originalumo pasaulį, apgaubtą galingos atmosferos.
Beribė fantazija, kurioje aštrūs kaip ledo kristalai jausmai įtikina sava logika.
Keistoje šaltoje planetoje, kur nekyla karai ir kur žmonės neturi pastovių lyčių, dviejų žmonių – vietinio ir žemiečio – kelionė per ledyną padeda suprasti, kad draugystei ir meilei skirtybės netruko. Mokslinės fantastikos klasika.
Sveiki atvykę į beždžionyną (atnaujintas leidimas)
„Sveiki atvykę į beždžionyną“ ir kitos 24 novelės sudėtos į to paties pavadinimo rinkinį, yra pasak paties satyros ir juodojo humoro meistro, „privačios verslininkystės vaisius“, nes daugelis jų buvo sukurtos „parduoti“ Playboy ir kitiems leidiniams.
Knyga apie natūralius būdus, pažadinančius smegenų gebėjimą keistis ir leidžiančius išsiversti be sudėtingų operacijų ar vaistų.
„Muzikos mes nekuriame – tai ji mus kuria. Greičiausiai tai ir yra visa šios knygos esmė.“
Apelsinai – ne vieninteliai vaisiai
Autobiografiniais faktais grįstas romanas pasakoja apie jaunos asmenybės drąsą rinktis savąjį kelią ir išsivaduoti iš kitų žmonių lūkesčių.
Žlugimas. Kaip visuomenės pasirenka sėkmę arba pragaištį
Pulitzerio premijos laureatas, geografas ir istorikas Jaredas Diamondas jau klasikine laikomoje knygoje – „Žlugimas“ (2005) – tiria, kaip politiniai konfliktai, klimato kaita ir demografinis sprogimas sukuria sąlygas civilizacijai žlugti. Autorius aptaria ir jau išnykusias praeities civilizacijas, ir tas, kurioms pavyko išlikti.
Tykantis tamsoje. Atnaujintas leidimas
Pirmojoje lietuviškoje H. P. Lovecrafto rinktinėje – apsakymai ir apysakos, aprėpiantys visą jo kūrybos kelią.
Viskas apie meilę. Nauji požiūriai
Nebanali filosofinė knyga apie meilę kaip apie brandžios asmenybės veiksmą, o ne efemerišką jausmą; meilė autorei yra kaip bet kokio santykio su savimi ar kitu pamatas.
Naujai atrastame Louis-Ferdinand’o Céline’o rankraštyje karas vaizduojamas kaip mirtinas užkratas, o kaip priešnuodis jam – seksualumas.
Paslaptingas medžių gyvenimas (minkšti viršeliai)
Medžiai ne tik rūpestingai globoja savo atžalas, bet ir pasirūpina senais, ligotais kaimynais. Medžiai jaučia, nuvokia, atmena. Netikit? Bet taip yra! Be to, tai priminimas, kad verta sulėtinti gyvenimo tempą ir įsiklausyti į gamtos kalbą.
Lotreamoniškoje P. Gudeikaitės poezijoje kartais gaivališkai ir atvirai, o kartais pasitelkiant intertekstus veriasi ribinės būsenos. Jos yra tarsi plona membrana tarp žmogaus ir realybės, tarp žmogaus ir jo vaizduotės siaubo, smelkiančio dar stipriau nei realybė.
Meilė – tai pragaro šuva, 1974–1977 m. eilėraščiai
Poezija, kurioje grubus ir netašytas Charlesas Bukowski apsinuogina iki sielos gelmių
Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle (antras leidimas)
„Neįtikėtinai įtraukianti knyga. Oliverio Sackso pasakojimai tokie gyvi, kad daugelis jų virsta įstabiomis metaforomis, apibūdinančiomis ne tik šiuolaikinės medicinos, bet ir šiuolaikinio žmogaus būsenas.“ (New York Magazine)
„Šios žemės karalystėje“ vaizduojamas Haičio vergų sukilimas, revoliucija, pirmojo juodaodžio karaliaus Henrio Christophe’o valdymas ir mirtis. Tačiau knygoje veikiančios realios istorinės asmenybės apdovanotos ir magiškomis galiomis.
Nulemta. Mokslas apie gyvenimą be laisvos valios
Knygų „Elgesys“ ir „Kodėl zebrai neserga opalige“ autorius pristato naujausią savo knygą „Nulemta“, kurioje remdamasis neurobiologiniu priežastingumu parodo, kad laisvos valios nėra.
Ilgaamžystė: Mokslas ir menas gyventi ilgai ir kokybiškai
Peteris Attia įtikinamai, argumentuotai ir drąsiai kritikuoja visuotinai priimtą požiūrį į senėjimą ir ragina laikytis naujo požiūrio į ilgaamžiškumą bei siekti ne tik prailginti gyvenimą, bet ir pagerinti jo kokybę.
Šiuolaikiniam pasauliui įvardyti Harvardo profesorės Sh. Zuboff pasiūlė terminą „surveillance capitalism“. Sekimo kapitalizmas - tai kapitalizmas, perėjęs į skaitmeninį etapą ir padėjęs iškilti naujoms skaitmeninių technologijų korporacijoms („Google“, „Microsoft“, „Apple“ ir pan.), kurios ne tik stebi, seka vartotojus ar renka jų asmens duomenis, bet ir aktyviai formuoja jų nuomones bei elgesį.
29–as amžius, Žmonijos Hegemonijos visatai iškilęs pavojus. Tvyro karingųjų Benamių įsiveržimo grėsmė, neaiškūs atsimetėlės DI Technošerdies kėslai tik dar labiau priartina pavojų.
Alice B. Toklas autobiografija
Pirmą kartą lietuviškai pasirodė modernizmo ikonos Gertrude Stein autobiografija, atvirai, autentiškai ir kandžiai pasakojanti apie bohemišką tarpukario Paryžių, alsavusį kūrybinės laisvės vėjais ir sutraukusį ryškiausius to laikmečio menininkus.
Penktasis sezonas. Suluošinta žemė, 1 knyga
„Jemisin kūryboje prigimtis nėra nei nepakeičiama, nei neišvengiama. „Penktajame sezone“ skaitytojams siūloma įsivaizduoti žemę, ardomą tiek tiesiogine, tiek metaforine prasme, ir siūloma visapusiškesnės, esmingesnės išeities galimybė.“
Penktoji Franko Herberto „Kopos kronikų“ serijos knyga, priklausanti vienai reikšmingiausių sagų mokslinės fantastikos istorijoje.