Remdamasi Niujorko menininkų – A. Warholo, E. Hopperio, D. Wojnarowicziaus ir kitų biografijomis autorė parodo vienatvės universalumą ir grožį.

„– Pone, kaip miršta žmogus, iš kurio atimta literatūros teikiama paguoda?

– Viena iš dviejų, – atsakė šis. – Jam supūva širdis arba atrofuojasi nervų sistema.“

Šiuolaikinės žurnalistikos etalonu tapusi knyga apie konfliktą Šiaurės Airijoje.

Kodėl liberalioji demokratija išgyvena krizę? Kaip reaguoti į netikrų naujienų (fake news) epidemiją?  Kuri civilizacija dabar dominuoja: Vakarų? Kinijos? Islamo? Ar turėtume laukti Trečiojo pasaulinio karo? Kaip elgtis terorizmo grėsmės akivaizdoje?

Į daugiau nei trisdešimt kalbų išverstas romanas – tai nepagražintos tikrovės atspindys, universalus vaikystės ir paauglystės paveikslas ieškant savojo „aš“. 

„Juo labiau sumauta tavo vaikystė, juo geresniu menininku tapsi, nes turi daug peno darbui. Mano vaikystė nebuvo maloni ir lengva, tačiau, turiu pripažinti, dabar, po visko, ką nuveikiau per savo ypatingą gyvenimą, jaučiuosi tikrai gerai. Iš tiesų esu laimingiausia kaip tik dabar.“

Keturiuose apsakymuose pasakojamos keturių veikėjų – vyrų ir moterų, – marginalų, kurių gyvenimai pažymėti minuso ženklu, istorijos. 

Lyriški, pakilūs, melancholiški, džiaugsmingi, šiurkštūs, graudūs, meditatyvūs, skvarbūs, nepažįstami ir iš naujo atrasti eilėraščiai. Skaitykite. Mėgaukitės kiekviena eilute. Jauskitės gyvi.

„Kalė“ kritikų įvardintas kaip „romanas apie tikrąjį žiaurumą“. Pasakojama, kaip vaikų neturinti neturtinga pora priglaudžia kalytę, tačiau, jai atsivedus šuniukų, moteris ima jos neapkęsti tarsi išdavikės... Romanas kalba apie tamsiąsias santykių puses.

„Ryžtingai nuspręskite nebetarnauti ir jūs – laisvas!“ – teigia Étienneʼas de La Boétie, įsigilinęs į slaptingas dominavimo priežastis ir sukūręs vieną svarbiausių veikalų politinės minties istorijoje.