„Dabar turiu darbą. Tai štai kaip tas atrodo. Pažeminimas, o ne darbas. Nenuostabu, kad kai kurie žmonės plėšia bankus.“

Vieno pirmųjų atkurtos Lietuvos verslininkų ir vieno iš ilgiausiai be teismo kalintų žmonių prisiminimai apie laiką, kai buvo kuriami šiandienio verslo ir visos valstybės pagrindai. 

Pasikalbėsim apie tai, kokie mes būname naivūs, nesuprasti, perdėtai entuziastingi, apie tai, kaip mylime, ir apie tai, kaip slapčiausiai mokame neapkęsti. 

Romaną „Lapok, aspidistra“ to meto kritikai pavadino „pačiu pilniausiu komercinės civilizacijos ydų rinkiniu, koks tik kada nors buvo surinktas“.

Leidinyje nerasite romantikos, egzistencializmo, moralizavimo ir kitokios sielos pornografijos –  viskas čia tikra ir skaudu.

Knygoje sukurta netikėta Antrojo pasaulinio karo baigties vizija primena šiurpų, bet žmonijos protą iš miego žadinantį sapną.

Vienoms šalims nykstant iš žemėlapio, o kitoms atsirandant jų vietoje, žmonės turėjo daryti lemtingus gyvenimo sprendimus. Kaip šeimos praeities traumos veikia dabartinę kartą?

Autobiografinis kūrinys ir besąlygiškos meilės liudijimas vienišai motinai. Tai paieška atsakymo, kaip galime priimti vieni kitus neprarasdami savęs ir gyvenimo džiaugsmo. 

Mokslinės fantastikos klasika ir ekologinis romanas apie jauną valdovą ateities planetoje, kur turtinės padėties rodiklis – vanduo, o jo kritiškai trūksta.

Skaitant literatūrą galima ne tik sekti knygos siužetą, nagrinėti veikėjų portretus, bet perprasti grožinių kūrinių giliame sluoksnyje esančius kultūrinius simbolius ir atsikartojimus. To ir moko ši šmaikšti knyga.