Unikali mokslo ir filosofijos, politikos ir istorijos, kosmologijos ir siurrealistiškų vaizdinių dermė šiuolaikinio Kinijos mokslinės fantastikos autoriaus Liu Cixino knygoje. Hugo premija už geriausią metų romaną, B. Obamos ir Marko Zuckerbergo rekomendacijos. Tai pirma trilogijos dalis. 

Kandus, įspėjantis ir bauginantis kūrinys, nusakantis dabartinę Europos, Vakarų civilizacijos ir žmonijos būklę.

„Aklumas“ primena seną istoriją apie marą, ji iššaukia ryškius ir drebančius XX amžiaus siaubus, palikdama skaitytojams galingą žmogaus dvasios viziją, kurią sieja ir silpnumas, ir trykštanti jėga.

Tai autentiški atsiminimai apie visai (ne)paprastus dalykus: apie maistą, grožį, darbą, pinigus ir sėkmę. Apie meno (ne)reikalingumą. Knyga pilna paradoksalių aforizmų, vienas jų: „Aš visada galvoju, kad žmonės nemiršta. Jie tiesiog išeina į universalines parduotuves.“

Biografės ir istorikės Hayden Herreros Fridos Kahlo biografijoje itin detaliai, remiantis pačios menininkės laiškais ir dienoraščiais, draugų ir mylimųjų jai rašytais laiškais ir gausybe pasakojimų, perteikta nepaprasta talentingos dailininkės gyvenimo istorija. Ši studija laikoma tiksliausia ir išsamiausia menininkės biografija.

Etologas ir zoologas Fransas de Waalas gyvūnų elgesio tyrinėjmų avangarde jau keturis dešimtmečius. Šioje knygoje jis pasakoja apie turtingą gyvūnų emocijų pasaulį.

Bene plačiausią ir solidžiausią studiją savižudybės tematika 1999 m. parašęs Grigorijus Čchartišvilis – vertėjas, eseistas ir beletristas, išgarsėjęs stilizuotais detektyviniais romanais ir apysakomis, kurias pasirašo Boriso Akunino literatūriniu pseudonimu. Dviejų tomų veikale „Rašytojas ir savižudybė“ jis apibendrino kolektyvinio žmonijos proto vaisius ir pats įnešė svarų indėlį į savižudybių problematikos tyrimą.

Bandinis priverstas nuolat keisti vieną juodą darbą į kitą, bet šventai tiki –  pelnys literatūrinę šlovę. Jauno bičo galvoje vykstanti nepertraukiama kova tarp neturtingųjų geto realybės ir didingos geresnio gyvenimo vizijos sukuria efektą: skaitytojo mintys nejučiomis įtraukiamos į tą kovą.

„Jidi Majios lyrika – tai neįprastas, o drauge ir labai charakteringas naujųjų laikų pasaulinės kultūros faktas. Poetas rašo kiniškai, bet priklauso kitai tautai – Yi, arba nuosių. Ši daugmaž aštuonių milijonų tauta gyvena kalnų krašte ne per toliausiai nuo Vietnamo ir Tailando. Taigi jis yra dar vienu laipteliu nutolęs nuo mūsų kultūros, tačiau europietis skaitytojas jį supras iš karto.“ Tomas  Venclova

„Gyvūnų išlaisvinimo“ autorius, filosofas Peteris Singeris apnuogina šiurpinančią „pramoninių ūkių“ ir naujų gaminių bandymo procedūrų tikrovę bei siūlo opios socialinės, moralinės ir aplinkosaugos problemos sprendimus. Ši knyga – tai svarbi ir įtikinama duoklė sąžinei, dorai, teisingumui ir žmogiškumui, perskaityti ją būtina tiek šalininkams, tiek skeptikams.