„Neregys Gazoje“ (1936) – bene rafinuočiausias ir asmeniškiausias XX a. pranašo Aldouso Huxley romanas. Knygos pavadinimą ir pagrindinę idėją autorius pasiskolino iš Senojo Testamento. A. Huxley nuomone, istorinių XX a. realijų sugniuždytas žmogus primena Gazoje įkalintą biblinį Samsoną. Humaniškų siekių vedinas, didelėmis intelekto galiomis apdovanotas žmogus mano esąs visagalis, tačiau visuomenė jam atima jėgas, išduria akis ir priverčia sukti girnas kalėjime...

Aiški, intelektuali, įtraukianti knyga, kupina pagarbos religijai ir krikščionybei. (The New Yorker)

Aslanas neketina pulti religijos, juo labiau – priešinti krikščionybės kitai religijai. Jis ragina mus žavėtis Jėzumi – vienu iš mesijų, užgimusių Romos okupuotoje Palestinoje. (Booklist)

... dažnai vadinamas postsocialistinio siurrealizmo etalonu, kartu yra ir vienas konceptualiausių V. Pelevino kūrinių, iš kurio vėliau išaugo tokie literatūros meistro šedevrai kaip „Čiapajevas ir Pustota“ bei „Generation P“.

Klumpės, berželiai ir tyra meilė gimtajai žemei? Ne! Lietuvių literatūra jau seniai išlipo iš klumpių, apsiavė sportbačius ir išėjo pasidairyti po triukšmingas miesto gatves.

Knygą „Uždraustasis Tolstojus“ sudaro 17 vėlyvųjų (1887–1910 m.) rašytojo straipsnių, traktatų, esė ir laiškų, kurie tuo metu buvo uždrausti arba cenzūruoti.

„Vienamatis žmogus“ – tai skaudi XX amžiaus žmogaus kultūrinės ir socialinės degradacijos, jo akiračio siaurėjimo ir tapatybės krizės diagnozė.

Nieko nėra tikro, viskas leistina. (Hasanas Ibn Saba)

... melas nesiskiria nuo realybės, sveikas protas – nuo beprotybės, o kosmoso programa tampa kraupia propagandinio mito metafora.

„Psichologiškai pribloškiantis trileris.“ (Dagbladenes bureau)

„Gaivus ugnies gurkšnis.“  (The Wall Street Journal)