Šiai knygai parašyti prireikė net 13 metų. Ją išleidęs A.Speigelmanas padarė didžiulę įtaką komiksų kultūros sklaidai ir šio žanro, kaip rimtos kultūrinės išraiškos formos, populiarinimui.
Telaimina jus Dievas, pone Rouzvoteri, arba perlai kiaulėms
Nors šis pasakojimas apie žmones, pagrindinį vaidmenį jame vaidina tam tikra pinigų suma, lygiai kaip tam tikras medaus kiekis galėtų vaidinti pagrindinį vaidmenį pasakojime apie bites.
Filosofas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis knygoje „Po pono ir tarno” dialektiškai tiria simbolinius pono ir tarno santykius, kuriuos šiandienos visuomenėje įkūnija lyderystės ir savanorystės idėjos.
Sud. Darius Jurevičius ir kt./ Evaldo Janso filmas
Siluetai prie stalų. Kilnojamų bokalų aidai, pokalbiai, juokas, labai tiktų ir cigarečių smogas. Antrame plane groja muzika, kurios niekas neklauso labiau nei savo pašnekovo. Sakytum, tipinė aludė. Galbūt. Bet joje šį vakarą – SLEMAS...
Išlydžių zonos“ – trečiasis konceptualus jaunosios kartos poeto Gyčio Norvilo (g. 1976) eilėraščių rinkinys, kibirkščiuojantis eksperimentiniais naujų raiškos formų ir teminių laukų išlydžiais.
Sud. Vytautas Michelkevičius ir Kęstutis Šapoka
(Ne)priklausomo šiuolaikinio meno istorijos: savivaldos ir iniciatyvos Lietuvoje 1987–2011 m.
Čia pirmą kartą analizuojama dar nesena šiuolaikinio meno istorijos dalis, jos institucionalizavimas, savivaldos ir tarpdiscipliniškumo reiškiniai.
Sudarytojas Vytautas Michelkevičius
... jie mąsto vaizdais, kuria fikcijas ir įvaizdina atmintį labai skirtingai, tačiau kartu ir paraleliškai. „Vietos karta“ – tai kartu ir metafora...
„Persepolyje“ mažos mergaitės Marži lūpomis pasakojama visai nevaikiška istorija. Pagrindinė herojė stebi savo šalies pokyčius, kol pastarieji „stebi“ ją: platesnio istorinio konteksto fone Marži šeimos likimas persipina su Irano revoliucija, pranašavusia socialinį teisingumą, tačiau išvirtusia į religinių fanatikų viešpatavimą...
Rusijos revoliucija Ukrainoje: 1917 m. kovas – 1918 m. balandis
„Mušk baltuosius, kol paraudonuos; mušk raudonuosius, kol ateis į protą“
(„Batka“ Machno)
... Grįždamas į aerodromą parašė ketvirtą ir penktą eilutę: Mirtis – tai meilė ir Mirtis – tai augimas. Kai pamatė aerodromą, parašė: Mirtis – tai bendrumas, bet niekas iš generolų ir generolienių ir generolų vaikų, ir aukštųjų vadų, civilių, dvasiškių ir kultūros veikėjų neįskaitė jo žodžių.