„Gaivus ugnies gurkšnis.“  (The Wall Street Journal)

Φαρμακσν ‒ senosios graikų kalbos žodis, reiškiantis ir vaistą, ir nuodą. „Poezija ‒ tai psichotropinis vaistas“, ‒ teigia eilėraščių rinkinio „Užrašai ant receptų“ autorius Tadas Žvirinskis.

Tai knyga apie skausmingai malonią šiuolaikinių žmonių vienatvę komfortabiliame pasaulyje. Šiame pasaulyje yra visko: nuo brangiausių ir gražiausių daiktų iki mokslo stebuklų, bet nėra laiko bendrauti, nėra drąsos atsiverti, nėra drąsos būti nenaudingam, kitaip tariant, nėra laiko būti žmogumi. Knygos veikėjai – jauni ir visas iliuzijas praradę vieniši šio pasaulio piliečiai, kuriems jokia vieta nėra namai ir jokia būsena nesuteikia laimės.

„Orbita“ sulaužė paties gajausio ir bjauriausio stereotipo apie poeziją stuburą...

„Fante padarė man milžinišką įtaką. Perskaičiau jo knygas ir netrukus susimečiau su moterimi. Ji buvo dar baisesnė girtuoklė už mane, mudu ne sykį nuožmiai riejomės ir aš dažnai jai šaukdavau: „Nevadink manęs šunsnukiu! Aš Bandinis, Arturas Bandinis!“ Fante buvo mano dievas“ (Charles Bukowski).

... sukūrė A. Čechovo „Palatos Nr. 6“ vertą literatūrinį himną labiausiai apleistai pasaulio vietai – žmogaus sielai.

„Tiesa – mano privati nuosavybė“, – teigia jis... Knyga kokios Lietuvioje dar nebuvo.

Tai kūrinys, dekonstruojantis Lietuvos meno istorijos mitus...

Antrasis šokiruojančio, tačiau ne tik kalbą, bet ir subkultūras tiriančio žodyno leidimas.

Ką reiškia gyventi gerą gyvenimą, būti vyru ar moterimi, kentėti, užsiimti seksu ir apie jį fantazuoti, išgyventi gėdą, priešintis nevilčiai, tapti įžymybe, patirti nepatogumo ir malonumo jausmus?