Aldous Huxley

Aldous Huxley

Aldous Huxley (Oldosas Hakslis) – XX a. pirmoje pusėje gyvenęs humanistinių pacifistinių pažiūrų rašytojas, kritikas, filosofas. Savo kūrybą pradėjęs nuo satyrinių kūrinių apie britų menininkų gyvenimą vėliau susidomėjo dvasiniais klausimais ir pasinėrė į svarstymus apie mokslo pažangą, žmogaus psichikos tyrimus ir filosofinį misticizmą. Iki pat gyvenimo pabaigos Huxley kai kurių akademinių sluoksnių buvo laikomas modernaus mąstymo lyderiu.

Huxley gimė 1894 m. turtingoje ir žinomoje britų šeimoje. Mokėsi prestižinėje Etono gimnazijoje. Paskui ten trumpam grįžo kaip prancūzų kalbos mokytojas. Tarp jo mokinių tada buvo ir Ericas Blairas, vėliau išgarsėjęs George'o Orwello pseudonimu. Ir nors Blairas ir daugelis kitų buvo sužavėti Huxley iškalbos gebėjimais, tačiau jį prisimena kaip nekompetentingą ir beviltišką mokytoją, negalėjusį suvaldyti klasės.

Vieni sunkesnių paauglystės išgyvenimų – motinos mirtis jam būnant keturiolikos metų ir sunki akių liga, po kurios Aldouso regėjimas tapo visai prastas. Tačiau silpnos akys nesutrukdė su pagyrimu baigti studijų Oksfordo universitete. Pirmojo pasaulinio karo metais dėl regėjimo problemų Huxley buvo atleistas nuo karinės tarnybos.

Savo pirmąjį romaną (neišleistas) jis parašė būdamas septyniolikos metų, o rimtai kurti pradėjo kiek vyresnis nei dvidešimties. Tarp pirmųjų jo darbų buvo svarbūs romanai apie mokslo progreso dehumanizaciją (antiutopija „Puikus naujas pasaulis“) bei pacifistiniai kūriniai.

1937 m. Huxley kartu su žmona Maria, sūnumi Matthew ir draugu Geraldu Heardu persikėlė gyventi į Holivudą Kalifornijoje. Heardas supažindino jį su vedanta (Indijos religijos filosofijos šaka), meditacija ir vegetarizmu. Tuo laikotarpiu Huxley užsidirbo rašydamas scenarijus Holivudo filmams. Vis dėlto jo karjera kino industrijoje nebuvo sėkminga. Jam parašius scenarijaus apmatus „Alisai stebuklų šalyje“, Waltas Diney'us atsisakė jo paslaugų sakydamas: „jis suvokia tik kas trečią žodį“. Lėta Huxley minčių eiga netiko dinamiškai ir greitai kino virtuvei.

Po Antrojo pasaulinio karo Huxley kreipėsi dėl JAV pilietybės, bet institucijos reikalą nuolat vilkino. Pagrindinė to priežastis – esą Huxley neimtų į rankas ginklo prireikus ginti Ameriką. Galiausiai jis atsiėmė prašymą, bet vis tiek liko gyventi šalyje.

Šeštame dešimtmetyje Aldousas Huxley išgarsėjo kaip LSD ir kitų psichodelinių preparatų gynėjas bei vartotojas. 1953 m. psichiatras Humphry Osmondas supažindino jį su meskalinu (tai alkaloidas ir haliucinogenas, randamas kaktusuose, pagrindinis jo efektas – haliucinacijos, euforija, vizijos atmerktomis ir užmerktomis akimis). 1955 m. Huxley pirmą sykį paragavo LSD. Jis – pirmasis iš rašytojų, sąmoningai vartojęs haliucinogeninius narkotikus tam, kad išplėstų sąmonės suvokimą ir pažintų kitas tikroves. Savo patirtį aprašė esė rinkiniuose „Suvokimo durys“ ir „Rojus ir pragaras“.

Tokie bandymai buvo vertinami labai skirtingai. Įvairūs rašiniai apie psichodelikus tuo laikotarpiu išpopuliarėjo, juos itin mėgo pirmieji hipiai. Pasak kai kurių šaltinių, rašytojas Ray Bradbury nebuvo patenkintas pažintimi su Huxley, nes šis paskatinęs jį paragauti narkotikų.

Po pirmosios žmonos mirties 1955 m. Huxley vedė rašytoją Laurą Archer, kuri vėliau parašė jo biografiją. 1960 m. Huxley buvo diagnozuotas vėžys. Sveikatai vis labiau prastėjant, jis parašė utopinį romaną „Sala“. Visai prieš pat mirt,į jau negalėdamas kalbėti, Huxley užrašė paskutinį prašymą savo žmonai: „LSD, 100 µg, į raumenis“.

Huxley mirė 1963 m. lapkričio 22 d., prieš tai gavęs dvi dozes LSD. Jam buvo 69-eri. Vis dėlto, nors Huxley ir amžininkų laikytas reikšminga asmenybe, žinią apie jo netektį nustelbė kitos dvi tą pačią dieną įvykusios mirtys – USA prezidento Johno F. Kennedy nužudymas ir airių rašytojo C. S. Lewis mirtis.

Per savo ilgą rašytojo karjerą Huxley išleido 47 knygas. Garsiojo britų rašytojo Anthony Burgesso žodžiais, Huxley „suteikė anglų romanui smegenis“. Jo knyga „Suvokimo durys“ [The Doors of Perception] įkvėpė grupės „The Doors“ pavadinimą. Paskatinti romano „Sala“, keli šimtai žmonių susibūrė į bendruomenę „Island Foundation“, esančią Kalifornijoje ir siekiančią gyventi pagal Aldous Huxley išgalvotos Palos kultūros principus. O toje pačioje Kalifornijoje įsikūrusiame Esaleno institute (tai alternatyvus nesiekiantis pelno humanitarinis centras, skirtas daugiadisciplinėms studijoms, kurių nesiūlo tradicinės aukštosios mokyklos) Huxley dėstytos paskaitos apie žmogaus galimybes atliko lemiamą vaidmenį Žmogaus galimybių judėjimo [Human Potential Movement] susiformavimui.

Autoriaus knygos

Aldous Huxley

Suvokimo durys. Dangus ir pragaras

Esė „Suvokimo durys“  aprašoma 1953-iųjų popietė, kai A. Huxley, prižiūrimas psichiatro Humphry Osmondo, pirmą kartą pavartojo meskalino – kvaitulinio pejotlio, meksikiečių vadinamo šventuoju kaktusu, veikliosios medžiagos. Ir jam atsivėrė naujo pasaulio vartai. Vizualiniai įspūdžiai suintensyvėjo, laikas tapo nebesvarbus. Užplūdo grožio ir prasmės išgyvenimas. Remdamasis ir kitų bandžiusiųjų patirtimi rašytojas teigia, kad daugelio mūsų protas paklūsta evoliuciniams mąstymo įpročiams, kurie blokuoja išlikimui nenaudingą gilesnį suvokimą. „Dangus ir pragaras“  – „Suvokimo durų“ tęsinys. Pasak autoriaus, tam, kuris leidžiasi į sąmonės kelionę, gali atsiverti ir viena, ir kita.

Aldous Huxley

Neregys Gazoje

„Neregys Gazoje“ (1936) – bene rafinuočiausias ir asmeniškiausias XX a. pranašo Aldouso Huxley romanas. Knygos pavadinimą ir pagrindinę idėją autorius pasiskolino iš Senojo Testamento. A. Huxley nuomone, istorinių XX a. realijų sugniuždytas žmogus primena Gazoje įkalintą biblinį Samsoną. Humaniškų siekių vedinas, didelėmis intelekto galiomis apdovanotas žmogus mano esąs visagalis, tačiau visuomenė jam atima jėgas, išduria akis ir priverčia sukti girnas kalėjime...

Aldous Huxley

Beždžionė ir esmė

1948 m. parašytoje „Beždžionėje ir esmėje“ A. Huxley mūsų pasauliui negailestingai nubreže pačią niūriausią ir baisiausią perspektyvą – globalų žmonijos krachą, kurį sukels dvi didžiausios Vakarų civilizacijos ydos: nacionalizmas ir aklas tikėjimas progresu.

Nuomonės

Jei A. Huxley isgarsejo Orwell pseudonimu tada neturiu nuomones isvis jokui klausimu....
O gal atidžiau skaitykit tekstą?:) Ar čia puslapis po jūsų komentaro pataisė, bet labiau manau, kad jūs neteisingai perskaitėt.