Aneta Anra

Aneta Anra

Aneta Anra – rašytoja, dramaturgė, dviejų romanų – „Paleistuvės, arba Meilė pagal Niurnbergo mergelę“ (2016, kitos knygos, su Jolantos Kyzikaitės iliustracijomis) ir „Katinas Temzėje“ (Versus Aureus, 2008) – ir pjesės „Niurnbergo mergelė” (2013, Naujoji Romuva, Nr. 3) autorė.

Pagal jos kūrinius pastatyti du spektakliai – „Katinas Temzėje“ (2008) ir „Bestija žydrom akim“ (2010). Pagal romaną „Katinas Temzėje“ sukurta pjesė laimėjo Nacionalinio dramos teatro dramaturgijos konkurse „Versmė“. Spektaklio (rež. Gintaras Makarevičius) premjera įvyko „Menų spaustuvėje“ 2008 m., vėliau pateko į Valstybinio jaunimo teatro repertuarą. Buvo rodytas ketverius metus, žiūrovų labai mylimas spektaklis. Spektaklio filmuotoje dalyje vaidino pati pjesės autorė. Valstybiniame jaunimo teatre pastatytas spektaklis „Bestija žydrom akim“ (rež. Gintaras Makarevičius) rodytas iki 2013 metų.

Be rašymo, Aneta Anra vaidino ir kine (Deimanto Narkevičiaus filme „Scena“, sukurtas Venecijos bienalei), taip pat yra Gintaro Makarevičiaus  dokumentinio filmo „Žiemos paralelės“ (2007), laimėjusio pagrindinį prizą Lugano kino festivalyje, bendraautorė.

Mokydamasi Vilniaus Žvėryno vidurinėje mokykloje, savo pirmuosius apsakymus spausdindavo „Moksleivyje“ bei mokyklos almanache. Baigusi mokyklą įstojo į žurnalistiką  VU komunikacijos fakultete. Tačiau po metų nutraukusi studijas išvyko vasarai į Londoną. Po šios kelionės atsirado pirmasis romanas „Katinas Temzėje“, paremtas autobiografinėmis istorijomis. Reportažas apie spektaklį čia.

Aneta yra dailėtyros magistrė 2012 metais Vilniaus dailės akademijoje apsigynė magistro darbą tema „Sapnai Algimanto Puipos 1987–1997 metų kino filmuose“.

Nuo 2013 iki dabar – projektų koordinatorė LEU Mokslo ir inovacijų centro leidykloje, konkursų „Gyvenimas – tai sapnas“, „Mano miesto paslaptis“, „Mano laisvė“ ir „Ateities memuarai“ idėjos autorė, vykdytoja, moksleivių kūrybos almanachų sudarytoja, prozos laboratorijos iniciatorė.

Nuo 2011 metų rašo straipsnius žurnalams „Kinas“, „Lamų slėnis“, „Moteris“.

2016 metų spalį galerijoje „Meno niša“ Vilniuje vyko Jolantos Kyzikaitės tapybos paroda, kurioje eksponuoti ir knygai „Paleistuvės, arba Meilė pagal Niurnbergo mergelę“ sukurti darbai. Knyga, kartu su piešiniais 2016 metų spalį dalyvavo Paryžiaus šiuolaikinio meno mugėje YIA.

2016-ųjų lapkritį numatoma išleisti Anetos Anros romano „Paleistuvės, arba Meilė pagal Niurnbergo mergelę“ garso knygą. Ją išleis audioteka.lt  Romaną įgarsino aktoriai Airida Gintautaitė ir Andrius Bialobžeskis.

Įvyko du knygos „Paleistuvės, arba meilė pagal Niurnbergo mergelę“ pristatymai. Vienas Vilniaus knygų mugėje, sutraukęs rekordinį skaičių žmonių, kitas – 2016 metų vasarą Nidoje, apie jį skaitykite čia.

Abu Anetos Anros romanai yra autobiografiški. Pirmoji knyga – apie jaunos moters patirtis Londone, o naujoji – kaip sako autorė, itin asmeniška, švelni ir liūdna.

Žinutės, pokalbiai internete ir kitokie susirašinėjimai, panaudoti knygoje „Paleistuvės, arba Meilė pagal Niurnbergo mergelę“, yra visiškai autentiški.

Aneta Anra – vilnietė, kalbanti anglų, prancūzų, rusų, lenkų ir italų kalbomis.

Filmukai, sukurti romanui „Paleistuvės, arba Meilė pagal Niurnbergo mergelę“

Knygos ištraukas skaito Arūnas Sakalauskas, Airida Gintautaitė: Aš esu paleistuvė  

Anetos Anros sapnas. Pakliuvęs į kadrą katinas pats keistai prisėdo prieš kamerą, tarsi sapno liudytojas: 

Romano „Paleistuvės, arba Meilė pagal Niurnbergo mergelę“ ištrauka, filmuota Neapolyje

Knygos ištraukas skaito Aurelija Tamulytė, Emilija Latėnaitė: Aš nenoriu mirti

Knygos ištraukas skaito Eimutis Kvoščiauskas, Emilija Latėnaitė, Eglė Špokaitė: Kai buvau maža

Spektaklių įrašai

Spektaklis „Katinas Temzėje

Apie spektaklį skaitykite čia.

Spektaklis „Bestija žydrom akim

Apie spektaklį skaitykite čia.

Svarbesni interviu su Aneta Anra

Anetą kalbina poetė Aušra Kaziliūnaitė

Anetą kalbina dailėtyrininkė Karolina Tomkevičiūtė

Anetą kalbina žurnalistė Lina Žukauskaitė

Aneta radijo laidoje „Kai knygos prabyla“, ved. Marijus Gailius

Svarbesni Anetos daryti interviu:

su režisieriumi Sergejumi Loznitsa;

su lenkų kino aktore Krystyna Janda;

su aktoriumi Eimučiu Kvoščiausku;  

su aktore Marija Korenkaite;

su menininke, gyvūnų teisių aktyviste Milda Bandzaite.

Aneta yra dariusi interviu su rusų kino režisiere, Aleksejaus Germano bendražyge Svetlana Karmalita, lenkų kino režisieriumi Bodo Kox ir išskirtinį interviu su Lenkijos pirmąja dama Danuta Walęsa (žurnalui „Moteris“).

Svarbesnės Anetos kino recenzijos:

apie Aleksandro Sokurovo filmą „Faustas“; 

apie Larso von Triero filmą „Melancholija“. 

Magistro darbo apie Algimantą Puipą ištrauka žurnale „Kinas“.

Apie romaną „Paleistuvės, arba Meilė pagal Niurnbergo mergelę“ 

 „Tai labai jungiškas romanas, per sapnus, fantazijas atveriantis labai daug moteriškų archetipų: moteris-kūrėja / fantazuotoja, moteris-ragana, moteris-mergaitė, moteris-princesė / karalienė, moteris-meilužė / paleistuvė, moteris-mūza / nimfa, moteris-mylimoji, moteris-klajūnė...“  

Jurga Mandrijauskaitė, g-taškas.lt:

„Knyga parašyta talentingai ir yra tikrai gera. Glamūrą čia suvokiu kaip ironiją, kuri talentingos rašytojos rankose virsta geru kūriniu. Reikia kantrybės, kad tai suvoktum, kaip ir gerame spektaklyje.“

Mindaugas Peleckis, radikaliai.lt

Aktorė Aurelija Tamulytė apie knygą „Paleistuvės, arba Meilė pagal Niurnbergo mergelę“

14793914_10154565137856192_867980053_n

Anetos tekstas – tai labai graži literatūrinė tapyba, kvepianti žemuogėmis naktį mėnulio šviesoje… Naktį jos kvepia kitaip, nei saulės atokaitoje. Čia pinasi moters nuojautų, jausmų ir sapnų iliada. Kelionė į save ir per save Niurnbergo mergelės spygliuotoje spintoje. Vau, kokie reginiai! Kažką panašaus patyriau žiūrėdama siurrealistinius filmus.

Šitą knygą pasidėjau šalia lovos – turiu savo knygų „sekretų“ archyvą, kurios mane pastiprina, suteikia jėgų, atramą, skatina kurti, aktyvina fantazijas… Atvirai kalbant, skaitydama antrą knygos dalį, ištisai verkiau. Taip artima ir suprantama visa tai. Taip moteriška, liūdna ir aistringa. Tuos vaizdinius galima niūniuoti kaip melodijas, skaityti kaip poetinę prozą.

Jolanta Kyzikaitė, knygos dailininkė, pagamino puikų poparto stiliaus sąsiuvinį-knygą tai melodijai užrašyti. Manau, ši knyga – universali, nes kiekvienas gali kaip perlų karolius susiverti savo istoriją. Trys dalys be galo skirtingos, Aneta puikiai varijuoja stilistika. Pirma ir trečia – aiškios, šmaikščios, antroji – susipynęs, klampus, žaižaruojantis moters pasaulis.

Aktorius Andrius Bialobžeskis apie knygą „Paleistuvės, arba Meilė pagal Niurnbergo mergelę“

734793_10151379295786192_608710447_n

Prieš mus knyga, kurioje dėl vaizdingo žodžio, fantazijos kibirkščių bei grafinės magijos mes – vyriškoji padermė, rasime tik mums vieniems paskirtą vietą šiame maloniame ir begaliniame kosmose. Čia matome ir amžiną, nesuvokiamą paslaptį – moteris. Kadangi abi kūrėjos (rašytoja ir dailininkė) – moterys, be abejo, visa tai ne mūsų naudai. Būdamas iškiliu XXI amžiaus teatrinių erdvių tyrėju, mąstytoju ir piligrimu, džiaugiuos radęs tiek artimų savo dvasiai dalykų – amžinųjų vertybių ilgesį, bemieges naktis jas suradus ir švelnų trapaus gyvenimo prisilietimą vėliau. Mums, scenos demonams, plunksnos meistrai paprastai neskiria dėmesio... Tad pagaliau... Sveikinu abi kūrėjas, sutvėrusias širdį beigi įvairius receptorius kutenančią knygą.

…ir tada švelni, rūsti kūrėjos ranka įpainioja, supainioja, užpainioja mus vaizduotės labirintuose, pakabina ant ilgesio kablių ir siūbuodami atsiminimų mėnesienoje stebime save, negrįžtamai paklydusius gyvenimo rūke, tyliai plazdant meilės amžinybei.

Moksliniai darbai, kuriuose nagrinėjamos Anetos Anros pjesės Katinas Temzėjeir Bestija žydrom akim

Gabrielė Labanauskaitė „Naratyvo konstravimo principai šiuolaikinėje dramaturgijoje”, daktaro disertacija, LMTA, Vilnius, 2013 (vadovė prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė)

Sonata Baliuckaitė „Jūratės Paulėkaitės kūryba šiuolaikiniame Lietuvos dailininko teatro kontekste“, magistro darbas, VDA, Vilnius, 2011  (vadovas doc.  Dr. Helmutas Šabasevičius), darbo ištrauka čia.

Straipsniai ir recenzijos apie romaną Katinas Temzėje“ (2008)

Gintarė Adomaitytė, Dirbti! Dirbti! Dirbti!, skaitymometai.lt

Aleksandra Fomina, Katinas Temzėje, Literatūra ir menas

Eglė Sakalauskaitė, Katinas Temzėje ir nuvilto vaikiškumo istorija, Literatūra ir menas

Apie spektaklį  Katinas Temzėje“ (2008) 

Rūta Oginskaitė, Kuriozai nežinomoje žemėje, Lietuvos rytas

Julija Petkevičienė, Kiekvieną ketvirtadienį lieka vienu ketvirtadieniu mažiau gyventi, Literatūra  ir menas

1935035_147001621191_4571616_n
1935035_146979011191_213065_n
1935035_146979091191_1165872_n

Apie spektaklį  „Bestija  žydrom akim“ (2010)

Rasa Vasinauskaitė, Dailininko teatro išbandymai, 7 Meno dienos 

Rūta Oginskaitė, Jaunų talentų teatras gina kūrybą, Lietuvos rytas

Renata Baltrušaitytė, Apie teatro mūzas ir katiną mūziuką, Veidas,  2010 01 25

Ar dailininko teatras Lietuvoje vis dar naujas reiškinys? / Sonata Baliuckaitė. -  „Krantai“ ( nr. 4 ), 2011 

602228_10151379283256192_16868620_n
734793_10151379295786192_608710447_n
480763_10151379277211192_321098534_n
5831_10151379286071192_1136792384_n
483889_10151379279206192_1603070433_n
644376_10151379285026192_190018001_n
19172_299300806191_1355346_n
19172_273903736191_4087483_n

Fotografijos

Anetos Anros fotografija – Butauto Barausko

Fotografijos iš spektaklio „Katinas Temzėje“ – Dmitrijaus Matvejevo

Fotografijos iš spektaklio „Bestija žydrom akim“ –  Martyno Siruso ir Dmitrijaus Matvejevo

Autoriaus knygos

Aneta Anra

Paleistuvės, arba Meilė pagal Niurnbergo mergelę

12,99 €   Kaina: 11,00 €

Anetos Anros knyga primena Lanos Del Rey muziką. Iki žvilgesio nugludinta forma, salsvas glamūro aromatas, kutenantis švelnumas, mito apie amžinąjį moteriškumą nuojauta, svaigus nerealumo pojūtis.

Nuomonės