Kitos knygos / Knygos / Arbūzų cukruje Spausdinimui

Richard Brautigan

Arbūzų cukruje

14.99 Lt 13,00 Lt

Romanas / 2005 / 9955640049 / 168 psl. / minkštais viršeliais su atvartais, 15x20 cm / Iš anglų kalbos vertė ir baigiamąjį straipsnį parašė Saulius Repečka / dizainas: Vario burnos

  • Rezultatas: 5/5.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
Rezultatas: 5/5 (Balsai: 4)

Dėkojame už nuomonę.

Jūs jau balsavote. Balsuoti galima tik vieną kartą.

Jūsų įvertinimas pakeistas.

"Arbūzų cukruje" – knyga apie komuną, savotiškas hipiškas manifestas.
idMYRIS – tai vieta, kur saulės spinduliai kasdien vis kitokios spalvos, kur žmonės, pamiršę Užmirštų Reikalų prievartą ir neapykantą, sulipdė savo gyvenimus iš arbūzų cukraus ir leidosi į begalinius kaip svajonės kelius... Knygos pasakotojo, Margaretos ir Polinos meilės trikampis baigiasi tragiškai, bet arbūzų cukruje, rodos, nebeliko emocijų, o iš nuobodulio, pavydo ir neapykantos kuriami mitai.
Arbūzų cukrus, statybinė bendruomenės medžiaga – ne tik fizinė medžiaga, bet ir dvasinė būsena. Tai medžiaga, iš kurios gaminamos lentos ir langai, bet drauge tai – ir produktas, iš kurio gimsta gyvenimo būdas. Jos natūralumas, saldumas, gaivumas ir neribotos galimybės (iš arbūzų cukraus galima gaminti net stiklą) yra gero gyvenimo metafora ir byloja apie visišką susiliejimą su gamta.

Pagrindinė mintis

Kadaise Kaune prie „Laumės“ rinkdavosi suvėlavę vietos hipiai bei kiti taurieji valkatos. Dažnas atsinešdavo kūrybos, ir neretai ji būdavo panaši į šios knygos autoriaus. Tačiau R. Brautiganas – autentiškas hipis, su biografija bei užmoju, tad ir jo rašiniai nelygintini su „Laumės“ vaikų. Tačiau daug bendro: laisvės bei atsipalaidavimo prieskonis kiekvienoj pastraipoj, nesibaigusios vaikystės pojūtis, bendrumo su kitais svaigulys bei – fantazija! Tokia, kad be žolės čia neišsiversi. Nei šitą knygą rašydamas, nei skaitydamas. Knyga iš nuostabių laikų, kai buvo dainuojama: „we are stardust, we are golden“.
(Kęstutis Navakas, Knygų siena)

Apie autorių

Richardas Brautiganas – tai Markas Twainas, nuklydęs į kanapių lauką su pakeliu rūkomojo popieriaus kišenėje. Tai keistuolis, savižudis, alkoholikas, kritikų vadinamas paskutiniuoju Amerikos literatūros klasiku.
1961 m. vasarą, gyvendamas su šeima kempinge Aidaho valstijoje greta šaltinio, kuriame veisėsi upėtakiai, Brautiganas per keletą mėnesių parašė pasaulinę šlovę jam po šešerių metų atnešusį romaną "Upėtakių gaudymas Amerikoje" (Trout Fishing in America). Knyga buvo išleista 1967 m. - pačiame sex, drugs, rock-and-roll svaigulio įkarštyje - ir sulaukė neįtikėtinos sėkmės - buvo parduota per du milijonus jos egzempliorių, šio kūrinio pavadinimą perėmė keletas JAV hipių bendruomenių. Metais vėliau pasirodė ir ne mažiau garsus bei keistas, 1964 m. sukurtas autoriaus romanas "Arbūzų cukruje" – jį kai kurie kritikai vadina moderniąja Rojaus alegorija.

Nuomonės

Labutis. Ir aš prie "Laumės" buvau (-: Aha atsimenat. Pas mane apsigyvendavo hipiai atvažiave iš įvairių sovietų sajungos kampelių, kol to buto neatėmė valdžia. Nesiruošiu suprasti termino "suvėlave" hipiai, "pavėlave" hipiai. Suprantu, kad buvo laikai, kai hipių termino visai nebuvo. Aš prie "Laumės" buvau maždaug prieš 30 - 26 metus (dabar ten batų parduotuvė). Nei mes nesuvėlave buvom. Nei dabartiniai hipiai nesuvėlave. Nei tie hipiai kurie bus po trisdešimties metų nebus suvėlavę. Nes Taikos, Meilės, Tolerancijos propoguotojų, manau, bus visada. O dėl narkotikų, tai "Laumės" laikais narkomanai apsikirpdavo plaukus, kad jų "nesusemtų" milicija. Juk narkomanas yra ligonis kiekviena diena naudojantis narkotikus, o ne kartą per metus. Dažnai ir net nerūkantis ilgaplaukis buvo vadinamas narkomanu, o tvarkingai apsikirpes narkomanas -gerutis. Hipiai yra vienas gražiausių judėjimų žmonijos istorijoje, nes jų idėjos - Laisvė, Taika, Meilė, Tolerancija, Kūryba - kas gali būti gražiau ir teisingiau. Hipiams turėtų būti pastatytas paminklas. O šmeižto ir neapykantos nukreipto prieš juos visada užteko.
Tikiu, kad hipiai jau niekada neišnyks, o terminas "suvėlave" tik kelia šypsena.
Vilius Mažeika
tikrai, nereikėjo net tos interpretacijos-recenzijos knygos gale. geriau ramiai susivokti - po dienos, savaitės ir kelių. po to jau atsitokėti :DD
tavo tiesa. skaičiau keliaudama- knyga man prie dūšios, labai;]
oplia!
rekomenduoju.
ei skaitytojau. tik perskaites suprasi kas yra arbuzu tylejimas, kas yra reikalai, kas yra uzmirshti daigtai..
kas yra arbuzu cukrus. ir kur jo yra ?!
bet tik po poros o gal nemaz daugiau savaiciu atsigaves ir apsigraibes susivoksi :> kur buvaai skaitydamas. ir iki tol. shiol. keliauk - patariu.