kitos knygos / Knygos / Pasaulis pagal Barą Spausdinimui

Gediminas Kajėnas (sudarytojas)

Pasaulis pagal Barą

11.3 €   Kaina: 7,00 €

atsiminimai / 2012 / 9786094270796 / 296 psl. / vario burnos

  • Rezultatas: 5/5.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
Rezultatas: 4.77/5 (Balsai: 22)

Dėkojame už nuomonę.

Jūs jau balsavote. Balsuoti galima tik vieną kartą.

Jūsų įvertinimas pakeistas.

Knyga „Baras“ – apie legenda tapusį avangardinio kino kūrėją, aktorių, režisierių, melomaną, antikvarą-bibliofilą, grupės „Ir Visa Tai Kas Yra Gražu Yra Gražu“ vokalistą Artūrą Barysą-Barą (1954-2005).

Tai išsamus žmogaus-kūrėjo portretas, kuris atsiskleidžia per Barą pažinojusių, su juo kūrusių, dirbusių, gėrusių žmonių atsiminimus ir pasakojimus, kino kritikų straipsnius apie jo kūrybą, paties Baro įvairių metų interviu, gausią archyvinę vaizdo medžiagą, iškarpas iš ano meto Kino mėgėjų leidinių bei spaudos, o taip pat iki šiol visuomenei taip beveik ir neprieinamus Baro filmus. Artūras Barysas „Baras“ savo filmuose, kurie aktyviai buvo kuriami 1970-1984 m. sugebėjo parodyti unikalų ir beprotišką vieno žmogaus gyvenimą sovietmečiu. Įdomu tai, kad tarp jo filmų ir gyvenimo nebuvo labai didelio skirtumo – jis kūrė taip, kaip gyveno, gyveno taip, kaip kūrė.

Artūras apie Barą (iš 1996 metų interviu):

Kaip atsiradau avangarde? Mano gyvenimas toks. Visada kovojau, mat aplinkui labai vienoda, kasdieniška, populiaru ir neįdomu. Jau vaikystėje buvau ne toks kaip visi. Mėgau vienatvę, draugavau su laukiniais katinais. O mokykloje 1979 m. išgarsėjau – mane iš kino mėgėjų draugijos diskvalifikavo metams. Už ką? Susukau filmą „Jos meilė“ apie šešiasdešimtmetę moterį, turinčią potraukį jauniems vyrams. Sovietų valdžia to nesuprato. Bet ir per tuos dvejus diskvalifikavimo metus padariau dar kelis filmus. Bandžiau įstot į Maskvos kinematografijos instituto aktoriaus specialybę, o įstojau į Vilniaus universitetą, bibliografiją. Mat man knygos, kaip ir muzika, daug ką reiškia. Pasimokiau metus, mečiau. Iki 1992 m. turėjau šeimą. Bet mėgau pagert, todėl išsiskyrėm. Nors likom tam pačiam name gyvent. Žodžiu, mes išsiskyrėm, bet gyvenam kartu. Buvo toks laikotarpis, kai man reikėjo daug gert. Beje, pernai išėjo R.Kundroto ir A.Lyvos romanas „Pasviręs pasaulis“, kurio pagrindinis herojus – aš. Paimi tą knygą, pakeli, alkoholis išbėga ir skaityt jos nereikia. Tokia būtų jos recenzija. Nesiskutu ir nesikerpu gal 3 metus. Toks mano įvaizdis – kad visi žinotų, jog eina Baras! O jei nusiskusiu barzdą, reikės krapštyt ją nuo veido kasryt, o aš ir taip neturiu laiko. Geriau užkelsiu koją ant kojos, įsijungsiu muziką ir klausysiu klausysiu. Gyvensiu kažkur toli... Labiau mėgstu nieko neveikt, nei dantis valyt, barzdą skųst ar plaukus plaut. Nors plaukus plaut reikia. Va tada, kai prisimeni, kad plaukus reikia plaut, tai ir visą kūną išprausi.

Rimas Šlipavičius (dailininkas):

Baro filmai iš to meto kino mėgėjų darbų išsiskyrė savo ekspresija ir šmaikštumu. Ir net, sakyčiau, profesionalumu – jis rimtai žiūrėjo į savo filmų vizualinę raišką, kadro kompoziciją. Sakyčiau, jo filmai itin fotografiški. Žinoma, tarp tos gausybės Baro filmų ir filmukų yra daug tiesiog filmuotos medžiagos, labiau gal pokštų, provokacijų, bet ne kino. Tačiau dalis filmų yra labai autentiški, su savo netikėtais siužetais, vaizdo estetika. Beje, filmų autentiškumas gimė ir iš jo hipiško, nesuvaržyto požiūrio į viską – santykius, darbą, aplinką, gyvenimą... Ir tai matyti jo filmuose. Jis kūrė filmus taip, kaip ir gyveno... Niekas juose nesumeluota. Net gyvendamas sovietinėje Lietuvoje Baras sugebėjo tapti tuo, kuo ir tapo... Belieka tik spėlioti, kuo jis galėjo tapti, jei ir po nepriklausomybės būtų savo gyvenimą susiejęs su kinu.

Andrius Miežis„Falko“ (dailininkas, muzikantas):

Tiek savo filmais, tiek mąstymu, tiek gyvenimo būdu, tiek pasaulėjauta Baras buvo avangardistas tikrąja to žodžio prasme. Laisvas ne poza, bet savo vidumi. Iki šiol lietuviškame kine nebuvo kas pranoktų jo trumpametražių darbų. O turint galvoje, kad tie filmai sukurti sovietmečiu, mažų mažiausiai apima nuostaba – iš kur pas žmogų tiek vidinės laisvės daryti tai, ką jis rodė kine. Baras man liko žmogumi mįsle, sugebėdavusiu vienu metu ir kraupinti ir žavėti. Jame derėjo ir snobizmas – juk kaip be to jis būtų galėjęs tapti knygų ar ikonų ekspertu – ir tuo pačiu brutalus, gyvuliškas pradas su savo kraupia muzika ir beprotiškomis mizanscenomis.

Vygintas Medeiša (istorikas):

Bendravimas ir draugystė su Baru turėjo tam tikras taisykles. Bent jau man teko patirti savotišką bandomąjį laikotarpį, kol buvau priimtas į jo chebrą. Bet netgi tada užeiti pas jį galėjau tik iš anksto suderinęs laiką. Kai Baras buvo ne „trasoje“, jo visa diena būdavo suplanuota minučių tikslumu. Ir nors jis nenešiodavo laikrodžio, tačiau niekada nepavėluodavo. Jis nemėgo chaoso, kuomet pas jį susirinkdavo daug žmonių prieš tai nieko nepranešę, todėl pasitaikydavo, kad imdavo ir tokius tiesiog išprašydavo lauk. O žmonės pas jį mėgo užsukti ne tik todėl, kad jis gyveno pačiame centre ar buvo spalvinga asmenybė, su kuriuo smagu išlenkti vieną ar kitą butelaitį vyno. Baras savo namuose priimdavo žmones besidominčius muzika ir jo plokštelėmis, vėliau kompaktiniais diskais, knygomis bei antikvaru, kurių prekyba jis vertėsi, tad pas jį rinkdavosi įvairūs žmonės su skirtingomis intencijomis ir Baras stengdavosi tai suvaldyti. Vis dėlto kiekvienas susitikimas su Baru buvo atrakcija ir šventė. Matyt jis norėjo, kad kitų, o savo paties atmintyje išliktų kuo daugiau nesusuktų jo filmų kadrų, kurie tiesiog gimdavo prieš akis blūdijant senamiesčiu, kvailiojant baruose ar namuose.

Algimantas Lyva (rašytojas):

Bendrauti su Baru buvo nelengva, jis buvo panašus ir į išprotėjusį vienuolį, palaimingai apakusį nuo ryškios dangiškos šviesos, ir į kieto avangardo sviedinį, smogiantį į miesčionišką, snobišką protą. Baras kiekvieną kliedesį, nesąmonę stengėsi pritaikyti savo vakaronėse, hepeninguose, filmuose. Viskas gali pasitarnauti aukštesniems interesams, teigė jis, šokdamas su pora smilkstančių cigarečių šnervėse, gerdamas aliejų skveruose, apsitaisęs moteriškais drabužiais ar slampinėdamas miesto gatvėmis su raudonais pagalviais po pažastimis.

Nuomonės

Ar dar planuojamas šios knygos pasirodymas šiais metais ?
Kada turėtų pasirodyti ši knyga?
Tai kada mums bus lemta ją įsigyti?! :)