Aušra Kaziliūnaitė (gim. 1987) – viena savičiausių jaunų kūrėjų Lietuvoje. Keičiantis raiškai, išliko dėmesys knygai kaip konceptualios kūrybos žanrui. Poetei žodžiai ir kalba yra dar ir raktai į būsenas ir visa tai, kas veriasi už žodžių.

Jis – meilės kartos atsakas, ydingas alkoholikas, dzen blyksnis amerikietiškoje kultūroje, kontrkultūros legenda ir sąmojingas laisvės pažadas visiems savo skaitytojams, upėtakių gaudytojams savuose upeliūkščiuose.

Žodis „bataille“, išvertus iš prancūzų kalbos, reiškia „mūšį, kautynes, kovą“. Nors prancūzų rašytojas Georges’as Bataille’us (1897–1962) niekada nedalyvavo tikrame mūšyje, nes pašauktas į armiją 1916 m. netrukus buvo demobilizuotas dėl plaučių nepakankamumo. Vis dėlto likimui, atsižvelgiant į rašytojo pavardėje įspaustą prasmę, atrodo, knietėjo suvesti su šiuo žmogumi sąskaitas: jis tėškė rašytoją į kito – literatūrinio ir kultūrinio – mūšio lauką, kuriame šis turėjo kautis visą gyvenimą ir po įnirtingų intelektinių kautynių nuolatos tvarstė kraujuojančias dvasios žaizdas.

Johnas Fante (1909–1983) – italų kilmės JAV rašytojas, apsakymų ir filmų scenarijų autorius, klasikas, iki šiol skaitytojų vertinamas už savitą kūrybinį balsą bei atvirumą. Laikomas vienu iš pagrindinių XX a. Los Andželo rašytojų. Pasakojimo stiliumi, pasaulėjauta ir subtiliu humoru neretai primena kitą JAV rašytoją imigrantą Williamą Saroyaną. Taip pat kritikų kartais lyginamas su Nathanieliu Westu ir Ernestu Hemingway.

Limonovas (tikrasis vardas – Eduardas Veniaminovičius Savenko) buvo vienturtis vaikas Stalino slaptosios policijos tarnautojo šeimoje. Gimė 1943 m. Dzeržinskio mieste, kuris tuomet buvo labiausiai užterštas Sovietų Sąjungos miestas, net dabar jame vidutinė gyvenimo trukmė tesiekia maždaug 45 metus.

Užaugo Edička Ukrainoje, Charkove. Padirbėjęs „Pjautuvo ir kūjo“ motorų gamykoloje, galiausiai įsidarbino knygyne. Septintojo dešimtmečio pradžioje įsiliejo į Charkovo jaunosios bohemos gyvenimą. „Mus laikė nereikalingu jaunimėliu, ir mes, aišku, tuo labai didžiavomės“, – pasakoja vienas geriausių to meto Limonovo draugų Vagrikas Bakčianas – dailininkas, kuris ir davė Savenkai Limonovo pravardę.

Irvinas Welshas gimė 1958 metais, Edinburge, Škotijoje. Šiame mieste praleido vaikystę ir paauglystę, baigęs mokyklą tapo televizijos mechaniku. Būdamas dvidešimties metė darbą ir persikėlė gyventi į Londoną, čia grojo gitara keliose pankroko grupėse. Kurį laiką buvo rimtai įjunkęs į heroiną ir amfetaminą.

J. Zamiatinas užaugo šventiko šeimoje dabartinėje Lipecko srityje, Lebedenėje, garsėjusioje „kortų šuleriais, čigonais, arklių turgumis ir itin sodria rusų kalba“.

G. Debord'as įspėja, kad bet kokiai revoliucijai visų pirma turi būti iškeltos išsivadavimo nuo spektaklio sąlygos. Kitaip bet koks pasipriešinimas ar sukilimas pavrs dar vienu teatru.

Aneta Anra – rašytoja, romanų „Paleistuvės, arba Meilė pagal Niurnbergo mergelę“ (2016) ir „Katinas Temzėje“ (2008) autorė, dramaturgė, vilnietė, kalbanti anglų, prancūzų, rusų, lenkų ir italų kalbomis.

Tomo Arūno Rudoko tekstai desperatiški, žmoniškai nuoširdūs ir nežmoniškai ilgesingi, persmelkti brutalios melancholijos. Tomo Arūno Rudoko kūryba turi kietai žavingą narkotinį lyriškumą.