kitos knygos / Autoriai / Aleksandra Fomina Spausdinimui
Aleksandra Fomina
Aleksandra Fomina gimė 1980 m. Kaune. Kauno Vytauto Didžiojo universitete apsigynė anglų filologijos diplomą, tapo vertėja iš anglų, ispanų ir rusų kalbų. Kartu su humanitarinės krypties studijomis Aleksandrą nuolat lydėjo proza. 2003-aisiais ji tapo Vilniaus universiteto organizuojamo konkurso „Filologijos ruduo“ dviejų premijų laureate: už geriausią prozą ir kaip publikos numylėtinė.
2004 metais rašytoja pelnė VPU „Literatūrinio pavasario“ pirmąjį prizą už prozą ir laimėjo Rašytojų sąjungos Pirmosios knygos konkursą. Buvo išleista jos apsakymų knyga „Nepaprastoji padėtis“.
Aleksandra Fomina rašo, dirba laisvai samdoma vertėja, yra viena iš kūrybinių dirbtuvių „Vario burnos“ bendraautorių, yra prisidėjusi prie režisieriaus Oskaro Koršunovo teatrinės veiklos ir teatro festivalio „Sirenos“ organizavimo.
Jos kūriniuose jaučiamas malonus lyrizmas. Rašytojos tekstai primena dienoraščius, kurių, anot autorės, ji yra sukaupusi labai daug, tik ne visada spėja užrašus apdoroti publikavimui taip greit, kaip norėtų, nes daug laiko suryja pragyvenimą užtikrinantis darbas. Antrasis rašytojos romanas „Mes vakar buvom saloje“, kurį išleido „Kitos knygos“, jau spėjo užsitarnauti XXI amžiaus prarastosios kartos epo statusą.
Aleksandra Fomina: „Prieš rašydama kažką konkretaus, ne improvizuoto, kurį laiką turiu pabūti viena. Tada ieškau gero popieriaus, pageidautina visiškai balto, bet ir liniuotas tinka, o štai ant languoto kažkodėl negaliu rašyti. Reikia gero tušinuko, geriausiai parkerio. Popieriaus turi būti labai daug, kad žinočiau, jog turiu laisvę jį gadinti. Man proza nėra toks dalykas, kurį gali sėkmingai rašyti ant visokių skiautelių ar cigarečių pakelių.“
„A. Fominos tekstai „įtraukia“, jų nuoširdumu nesunku patikėti, jie iš dalies primena dienoraštinę, išpažintinę prozą, kurioje nėra begalinio „Aš“ variacijų ir sentimentalizmo blogiausia prasme. Pasakotoja bando perteikti Kitų balsus, Kito jauseną, pasitelkdama kasdieniškos, paprastos literatūrinės kalbos priemones, nesiimdama efektingų literatūrinių triukų ir madingų temų“ (Renata Šerelytė).
Išsamų interviu su Aleksandra Fomina rasite čia.
Autoriaus knygos
Romanas žymi visos Rytų Europos jaunimo kartos, subrendusios amžių sandūroje, pakilimą ir krytį. Tai dar vienos prarastosios kartos – išsilaisvinusios iš iliuzijų, bet nusivylusios (pranc. – désenchantée) „N“ kartos – manifestas.
Nuomonės