Darius Pocevičius

Darius Pocevičius (gim. 1968) yra rašytojas, vertėjas, publicistas, gidas, mėgstantis save vadinti tiesiog miesto tyrinėtoju. Parašė keturias knygas: dvi didelės apimties itin detalias iliustruotas istorines studijas apie Vilnių „Istoriniai Vilniaus reliktai 1944–1990, I dalis“ (2018) ir „100 istorinių Vilniaus reliktų“ (2016), literatūros kritikos rinktinę „Rašytojų kūjis“ (2007), poezijos ir prozos knygą „Vieną kartą gyveno vienas žmogus“ (2003). Visas, išskyrus pastarąją, išleido leidykla „Kitos knygos“. 2017 m. pavasarį „100 istorinių Vilniaus reliktų“ nominuoti Vilniaus mero premijai. D. Pocevičiaus knygos apie Vilnių ypatingos tuo, kad pirmą kartą lietuviškai pateikia plačiai nežinomus faktus ir netikėtas įžvalgas apie Vilnių, dažnai prieštaraujančias įprastoms vadovėliuose ir turistiniuose giduose aptinkamoms nuostatoms.

***

1985–1990 m. studijavo Vilniaus universitete, kur įgijo ekonomisto specialybę. 1990–1991 m. dirbo jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu Lietuvos Mokslų akademijos Ekonomikos institute. 1991 m. dirbo neetatiniu LR Seimo Sveikatos ir socialinių reikalų komisijos patarėju. 1991–1992 m. studijavo rinkodarą Frankfurto prie Maino J. W. Goethes universitete. 1992–1994 m. – doktorantūros studijos Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete. 1993–1997 m. dirbo rinkodaros vadybininku AB „Ogmios centras”. 1997–2000 m. – AB „Ogmios centras” rinkodaros skyriaus vadovas. Nuo 2000 m. – UAB „Reklamos naujienos” direktorius. Nuo 2012 m. dirba ir leidykloje „Kitos knygos”.

1999 m. įsitraukė į literatūrinę veiklą. Lietuvos kultūrinėje spaudoje („Šiaurės Atėnai”, „Literatūra ir menas”, „7 meno dienos”, „Metai”) publikavo daugiau nei 200 straipsnių – eilėraščių ciklų, vertimų, literatūros kritikos, esė ir pan. 2001–2003 m. buvo vienas iš festivalio „Literatūrinė sostinės žiema” rengėjų bei organizatorių, poezijos almanachų „Žiemos žodžiai” sudarytojų. Yra organizavęs ir aktyviai dalyvavęs daugybėje kultūrinių ir kontrkultūrinių akcijų: „Keturvėjiškas žygis Vilniaus gatvėmis”, „Nukryžiuotas menininkas”, „Fluxus keturnedėlis” ir pan.

Nuo 2002 m. gruodžio – literatūrinės interneto svetainės www.tekstai.lt, pretenduojančios tapti išsamia šiuolaikinės lietuvių literatūros antologija, redaktorius. 2004–2007 m. buvo vienas iš autorių, kurie „Castor & Pollux“ pseudonimu pasirašinėjo kontroversiškai vertinamas knygų apžvalgas savaitraštyje „Šiaurės Atėnai“.

2008 m. buvo vienas iš Laisvojo universiteto (LUNI) steigėjų. Šios savišvietos iniciatyvos rengtų kelionių metu susidomėjo Vilniaus istorija ir urbanistika. Nuo 2011 m. surengė daugiau nei 500 pažintinių kelionių po Vilnių ir jo apylinkes. Skaitė paskaitas apie Vilniaus istoriją ir reliktus Lietuvos dailės muziejuje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, Vilniaus universitete, Laisvajame universitete (LUNI).

Gyvena Vilniuje su žmona Marija, toliau tyrinėja sovietinio periodo Vilniaus paveldą ir rengia „Istorinių Vilniaus reliktų 1944–1990“ antrą dalį.

***

D. Pocevičius yra parašęs šias knygas

„Vieną kartą gyveno vienas žmogus“ (poezija ir proza, 2003, Vaga),
„Rašytojų kūjis“ (literatūros kritikos rinktinė, 2007, kitos knygos),
„100 istorinių Vilniaus reliktų“ (istorinė studija, 2016, kitos knygos),
„Istoriniai Vilniaus reliktai 1944–1990, I dalis“ (istorinė studija, 2018, kitos knygos)

D. Pocevičius yra išvertęs šias knygas
iš rusų kalbos:

Eduard Limonov, „Tai aš, Edička“ (romanas, 2006, kitos knygos),
Aleksandr Brener, Barbara Schurz, „Ką daryti? 54 kultūrinio pasipriešinimo valdžiai technologijos vėlyvojo kapitalizmo epochoje“ (esė, 2008, kitos knygos),
Eduard Limonov, „Nevykėlio dienoraštis“ (romanas, 2010, kitos knygos),
Boris Akunin, „Aukso skrynia“ (romanas, 2012, Metodika),
iš vokiečių kalbos:

Peter Handke „Pranašystė“ (pjesė, 2006),
Ernst Jandl „Dairė ir kešinė“ (eilėraščių rinktinė, 2009).

(Sauliaus Vasiliausko nuotrauka)