Atrodo neginčijamas faktas, kad senti neišvengiama. O jei paaiškėtų, kad viskas, kas iki šiol pasakota apie senėjimą, – klaidinga? O jei galėtumėme pasirinkti gyvenimo trukmę?

Stebinančios erudicijos kupinas tekstas, duodantis gilų, įvairiapusį ir aiškų supratimą apie civilizaciją apskritai ir konkrečių civilizacijų istoriją.

Penktoji Aušros Kaziliūnaitės poezijos knyga „Jūros nėra“ tęsia knygos kaip performatyvaus ir konceptualaus įvykio liniją. Naujausioje knygoje daug dėmesio tenka vaizduotės, įsivaizduojamybės, tikrumo tyrimui.

Medicinos mokslų daktarė Jen Gunter profesionaliai ir patraukliai kalba apie tai, kas svarbu kiekvienai moteriai, taip pat ir vyrui, norinčiam suprasti savo partnerę, ar tėvui, ieškančiam geros konsultacijos savo dukrai.

Kai dar nebuvo nei „Matricos“, nei „Žvaigždžių karų“, kai dar nebuvo nei „Enderio žaidimo“, nei „Neuromancerio“, jau buvo „Kopa“. Klasikų klasika. Greit bus naujas filmas. Ir naujas Antos Kapočiūtės vertimas. 

„Dienos Paryžiuje ir Londone“ – stulbinančiai sąžiningos ir integralios autoriaus asmenybės liudijimas. 

Autorius registruoja išlikusius tarybinio laikotarpio artefaktus ir pagaviai pasakoja jų istorijas, kurios leidžia pajusti unikalią tos epochos atmosferą.

Atstumtasis, marginalas, nelegalas, keistuolis, klounas, maištininkas, vandalas: šiuos žodžius renkuosi todėl, kad suprantu, kad tai iš tiesų realu – nenugludinta, tikra ir nesaugu. Fotografija man tapo būdu susieti savo paties pasaulį su taisiais, kuriuos patiriu, ir papasakoti istoriją – nenugludintą ir tikrą.

„Pranas Morkūnas pirmasis kūryboje nevartojo didžiųjų raidžių, propagavo anarchizmą, nihilizmą, cinizmą, <...> dadaizmo principais konstravo sakinius, eilėraščių lyriniu subjektu pasirinko beprotį, kurio lyg ir padrikomis, bet iš tiesų gerai apgalvotomis frazėmis išryškino oficialaus patriotizmo ir religinio auklėjimo veidmainybę.“ Eugenijus Žmuida