Siurrealizmą, kaip literatūros ir meno judėjimą, įkūrė prancūzų poetas André Bretonas, 1924 m. paskelbęs „Siurrealizmo manifestą“. Į pasąmonę pasinėrę menininkai parodė, kaip keistai, bet puikiai dera tai, kas atrodė nesuderinama. Iki Bretono mirties 1966 metais siurrealizmas jau buvo išplitęs visame pasaulyje ir tapęs vienu ryškiausių XX amžiaus meno judėjimų.

Bandinis priverstas nuolat keisti vieną juodą darbą į kitą, bet šventai tiki –  pelnys literatūrinę šlovę. Jauno bičo galvoje vykstanti nepertraukiama kova tarp neturtingųjų geto realybės ir didingos geresnio gyvenimo vizijos sukuria efektą: skaitytojo mintys nejučiomis įtraukiamos į tą kovą.

„Gyvūnų išlaisvinimo“ autorius, filosofas Peteris Singeris apnuogina šiurpinančią „pramoninių ūkių“ ir naujų gaminių bandymo procedūrų tikrovę bei siūlo opios socialinės, moralinės ir aplinkosaugos problemos sprendimus. Ši knyga – tai svarbi ir įtikinama duoklė sąžinei, dorai, teisingumui ir žmogiškumui, perskaityti ją būtina tiek šalininkams, tiek skeptikams.

Bene plačiausią ir solidžiausią studiją savižudybės tematika 1999 m. parašęs Grigorijus Čchartišvilis – vertėjas, eseistas ir beletristas, išgarsėjęs stilizuotais detektyviniais romanais ir apysakomis, kurias pasirašo Boriso Akunino literatūriniu pseudonimu. Dviejų tomų veikale „Rašytojas ir savižudybė“ jis apibendrino kolektyvinio žmonijos proto vaisius ir pats įnešė svarų indėlį į savižudybių problematikos tyrimą.

„2666“ Čilės rašytoją R. Bolaño išgarsino kaip postmodernios apokalipsės dainių – savo kūryba jis tarsi žada viltį, bet kuo toliau, tuo labiau ji sklaidosi, o grėsmės ir beprotybės nuojauta stiprėja. Personažai nuolat atsiduria jiems nesuprantamose situacijose, kurios juos tarsi psichologiškai paralyžiuoja, ir tas situacijų nesuvokimas arba jų absurdiškumas kelia baimę ir siaubą.

Perleidžiama Fridos Kahlo biografija, kuri bus papildyta iliustracijomis, o knygos dizainą kuria grafikė Kristina Norvilaitė.

Biografės ir istorikės Hayden Herreros Fridos Kahlo biografijoje itin detaliai, remiantis pačios menininkės laiškais ir dienoraščiais, draugų ir mylimųjų jai rašytais laiškais ir gausybe pasakojimų, perteikta nepaprasta talentingos dailininkės gyvenimo istorija. Ši studija laikoma tiksliausia ir išsamiausia menininkės biografija.

Unikali mokslo ir filosofijos, politikos ir istorijos, kosmologijos ir siurrealistiškų vaizdinių dermė šiuolaikinio Kinijos mokslinės fantastikos autoriaus Liu Cixino knygoje. Hugo premija už geriausią metų romaną, B. Obamos ir Marko Zuckerbergo rekomendacijos. Tai pirma trilogijos dalis. 

Tikrais įvykiais paremtame romane „Imperium“ pasakojama prie visuomenės nepritapusio žmogaus istorija XX a. pradžioje. Rašytojas negailestingai ironizuoja veikėjus, kurie maniakiškai apimti idėjos daryti pasaulį geresnį, ir nenumaldomai trokšta patys tobulėti bei tobulinti visuomenę. Temos itin aktualios šiuolaikinėje Lietuvoje, kur tobulėjimo kultas apėmęs visus visuomenės sluoksnius.

„Civilizacijų gramatika“ – vadovėlio, skirto vyriausių klasių licėjų mokiniams, pagrindu parašyta knyga. Tai stebinančios erudicijos kupinas tekstas, duodantis gilų, įvairiapusį ir aiškų supratimą apie civilizaciją apskritai ir jos istoriją ir apie konkrečias civilizacijas. Braudelis apžvelgia tiek europietiškas, tiek ne europietiškas civilizacijas.

Penktoji Aušros Kaziliūnaitės poezijos knyga „Jūros nėra“ tęsia knygos kaip performatyvaus ir konceptualaus įvykio liniją. Naujausioje knygoje daug dėmesio tenka vaizduotės, įsivaizduojamybės, tikrumo tyrimui.