Tai autentiški atsiminimai apie visai (ne)paprastus dalykus: apie maistą, grožį, darbą, pinigus ir sėkmę. Apie meno (ne)reikalingumą. Knyga pilna paradoksalių aforizmų, vienas jų: „Aš visada galvoju, kad žmonės nemiršta. Jie tiesiog išeina į universalines parduotuves.“

Unikali mokslo ir filosofijos, politikos ir istorijos, kosmologijos ir siurrealistiškų vaizdinių dermė šiuolaikinio Kinijos mokslinės fantastikos autoriaus Liu Cixino knygoje. Hugo premija už geriausią metų romaną, B. Obamos ir Marko Zuckerbergo rekomendacijos. Tai pirma trilogijos dalis. 

Istoriniai įvykiai ir priežastinė jų seka atkuriama ne iš archyvinių šaltinių, o iš prisiminimų, memuarų ir biografijų, taigi politinis ir socialinis peizažas tapomas kaip portretų koliažas.

Nekantriai laukta antroji šiuolaikinės mokslinės fantastikos grando J. VanderMeerio „Pietinio pakraščio“ trilogijos dalis jau beveik išversta, vertėja Aušra Stanaitytė- Karsokienė. Knyga su originaliu Linos Sasnauskaitės viršeliu pasirodys vasarą.

Susidomėjimas amerikiečių literatūra Lietuvoje didėja. Tačiau JAV poezijos tradicija įvairi ir daugialypė, tad vis dar lieka mažai verstų arba visai neverstų į lietuvių kalbą poetų, kurie yra padarę didžiulę įtaką JAV literatūros laukui ir pripažinti pasauliniu mastu. „Amerikos poezijos antologija“ apžvelgia būtent šiuos poetus.

„Civilizacijų gramatika“ – vadovėlio, skirto vyriausių klasių licėjų mokiniams, pagrindu parašyta knyga. Tai stebinančios erudicijos kupinas tekstas, duodantis gilų, įvairiapusį ir aiškų supratimą apie civilizaciją apskritai ir jos istoriją ir apie konkrečias civilizacijas. Braudelis apžvelgia tiek europietiškas, tiek ne europietiškas civilizacijas.

Medicinos mokslų daktarė Jen Gunter profesionaliai ir patraukliai kalba apie tai, kas svarbu kiekvienai moteriai, taip pat ir vyrui, norinčiam suprasti savo partnerę, ar tėvui, ieškančiam geros konsultacijos savo dukrai.

Tikrais įvykiais paremtame romane „Imperium“ pasakojama prie visuomenės nepritapusio žmogaus istorija XX a. pradžioje. Rašytojas negailestingai ironizuoja veikėjus, kurie maniakiškai apimti idėjos daryti pasaulį geresnį, ir nenumaldomai trokšta patys tobulėti bei tobulinti visuomenę. Temos itin aktualios šiuolaikinėje Lietuvoje, kur tobulėjimo kultas apėmęs visus visuomenės sluoksnius.

Kandus, įspėjantis ir bauginantis kūrinys, nusakantis dabartinę Europos, Vakarų civilizacijos ir žmonijos būklę.

Penktoji Aušros Kaziliūnaitės poezijos knyga „Jūros nėra“ tęsia knygos kaip performatyvaus ir konceptualaus įvykio liniją. Naujausioje knygoje daug dėmesio tenka vaizduotės, įsivaizduojamybės, tikrumo tyrimui.