Charles Bukowski

Skaitalas

romanas / 2005 / 9955-640-09-X / 184 psl. / minkštais viršeliais / iš anglų kalbos vertė Marius Burokas / dizainas: vario burnos

  • Rezultatas: 5/5.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
Rezultatas: 5/5 (Balsai: 1)

Dėkojame už nuomonę.

Jūs jau balsavote. Balsuoti galima tik vieną kartą.

Jūsų įvertinimas pakeistas.

Antrasis didžiojo B romanas lietuviškai primena Quentino Tarantino filmus (o gal atvirkščiai?): Nevykėlis detektyvas Nikas Bileinas, mosuodamas pistoletu, blaškosi po Los Andželo gatves, barus ir hipodromus, ieškodamas Raudonojo Žvirblio. Jis nuolat susiduria su „rimtomis“ problemomis: neištikimos žmonos, kvaili jų vyrai, seksualios ateivės iš kosmoso, numirėlių balzamuotojai ir pikti neurotiški paštininkai. Nikas Bileinas, kaip ir visi Charleso Bukowskio herojai (beje ir jis pats), švelniai tariant, girtauja bei nepasotinamai trokšta moterų... Saldainiukas gero skaitalo gurmanams.
xxx
„Skaitalas“ – tai švirkštas su dviem adatomis, variantas be pralaimėjimų. Skaitydama galiu tik pasirinkti, ar gailėsiuos, kad esu, ar gėdysiuos, kad nesu. Bet kokiu atveju į galvą duos priminimas, kad šiame pasaulyje norisi apginti kanarėles, o žmones šaudyti nuo stogų ir bažnyčių bokštų.
Aistė Miškinytė, „Nemunas“

Ištraukos

RECENZIJA ŽURNALE „NEMUNAS“:
Skaitau Bukowskį? Velnią aš jį skaitau! Vien prisidengiu ir akim šaudau. Reikia tik nepamiršti puslapių vartyti, kol Bileinas sagstosi kelnes (aha, pusę knygos jis atsisagsto – užsisagsto, atsisagsto – užsisagsto, ir vėl iš pradžių). Kol Bileinas susitinka su Mirtim, ieško raudonų žvirblių ir kitaip mėgina susigadinti gyvenimą. Šiaip, pagalvojau, jis visai panašus į mano žiurkiukus – ir tiems, ir anam vis nepavyksta susirasti moteriškės, todėl tokia sumaištis. Tačiau mažajam Bukowskio terminatoriui tiesiog nedera turėti moteriškės, kuri įspirtų jam į subinę taip, kad visatoje vėl įsivyrautų harmonija, o egzistencialistai nusigraužtų nagus iki kulnų. Viltis, kad genderinė pusiausvyra nusistovės, mane palieka kartu su Plaukuotąja gyvate iš kosmoso (c). Ta mažulė tikrai galėjo forsuoti laimingą pabaigą. Raudonasis žvirblis tam tinka daug mažiau. Nežinau, ką galvojo Bukowskis, bet puikiai įsivaizduoju, ką apie tokią perspektyvą pasakytų trečiojo aukšto žiurkiukai. Mes – už normalią orientaciją!
Mažasis pilvotas terminatorius išsvaido į šalis chuliganus, bet pralaimi azartiniams žaidimams ir hemorojui. Žodžiu, spindi tuo pačiu „Faktotumo“ žavesiu, nuo kurio eilinis buitinis alkoholikas įmanytų paryčiais išsiversti kaip pirštinė. Aha, Bileinas yra nevykėlis lygiai tiek, kiek reikia, kad aš suprasčiau, jog jis nevykėlis. Bet ne tiek, kad suprasčiau, jog tarp mudviejų yra tik vienas nevykėlis. Bukowskis man dvidešimt penktuoju kadru (ar keliasdešimtuoju kableliu) komposteruoja smegenis – nevykėliai-nevykėliai-nevykėliai. Ir jis teisus! Net jei visi vietiniai žiurkiukai nusipraustų ir nusigrandytų spuogus, vis tiek jie tokie velniškai bejėgiai nepažįstamame bare, kur iš jų, pavyzdžiui, nulupa velniažin kokius pinigus, nes „mes neturim meniu“ (linkėjimai „In vino“). Lažinuos, Bileinas tokį barmeną pavaišintų kulka.
AAA! Supratau! „Skaitalas“ yra virusas, kuris normalius, kultūriškai ir akademiškai aktyvius filologus verčia anoniminiais literatais ir alkoholikais. „Skaitalas“ – tai švirkštas su dviem adatomis, variantas be pralaimėjimų. Skaitydama galiu tik pasirinkti, ar gailėsiuos, kad esu, ar gėdysiuos, kad nesu. Bet kokiu atveju į galvą duos priminimas, kad šiame pasaulyje norisi apginti kanarėles, o žmones šaudyti nuo stogų ir bažnyčių bokštų. Viskas, metu Bukowskį velniop (padovanosiu dėdei – pusaklis). Istoriją apie dramblį vis tiek jau nusirašiau į protingų pokalbių atmintinę, galėsiu cituoti. Ir kodėl aš galų gale turiu mėgti Bukowskį? Jei su didesniu malonumu skaityčiau Burroughsą arba žiūrėčiau Eurovizijos kartojimą su žiurkiukais.
Aistė Mišinytė
2006-07-19
„Nemunas"

Apie autorių

Charles Bukowskis – skandalingu elgesiu, bei girtuoklystėmis pagarsėjęs Amerikos rašytojas, vienas įtakingiausių ir labiausiai mėgdžiojamų 8-ojo dešimtmečio Amerikos poetų, jau ir Lietuvoje turintis gausų gerbėjų būrį.
Jis gimė 1920 metais, Andernache, Vokietijoje, tačiau kai jam sukako treji, šeima persikėlė į JAV. Jis užaugo Los Andžele, kuriame praleido didžiąją dalį savo gyvenimo ir kuris tapo daugelio jo kūrinių pagrindu. Pirmąjį savo apsakymą jis išspausdino dar 1944 metais, būdamas dvidešimt ketverių, o poeziją rašyti pradėjo gana vėlai - trisdešimt penkerių. Charles Bukowskis mirė 1994 m., ką tik pabaigęs savo paskutinį romaną Pulp (Skaitalas). Jis išleido virš keturiasdešimt penkių poezijos ir prozos knygų, tarp kurių tokie romanai kaip Post Office (1971, liet. „Paštas“, 2004), Factotum 1975, Women (1978, liet. „Moterys“, planuojama išleisti 2006 m.), Ham on Rye (1982), Holywood (1989) ir apsakymų rinkiniai Notes of a Dirty Old Man (1969) Most Beautiful Women in Town (1973 ).

Nuorodos

Nuomonės

Noriu šios knygos, bet niekur nerandu pirkti;(
Tai kada jau galima bus isigyti nes pakol kas kauno knyginuose dar nematyti
pakentekit, drauge, tuoj bus...
Ar jau išleista ši knyga? - nes gruodis jau kaip ir baigėsi - o knygynuose dar nematyt..