Ir kai jie atsitiktinai ją sutinka ant laiptų, <...> jiems tenka nuleisti akis, nes tos aistros per daug, ji per žiauri (o drauge tokia džiaugsminga, kad jiems norisi juoktis ir krykšti), ir ji tai žino, ir aristokratiškai neša tą aistrą, lyg nieko nebūtų nutikę <...>.

Madame Nielsen „Begalinė vasara“ – sapniškas, melancholiškas pasakojimas apie meilę, tapatybę ir laiko trapumą. Tai kinematografiškas requiem vasarai, alsuojančiai ateities pažadais, tačiau net ir begalinė vasara negali tęstis amžinai.

Nokstant vasarai, Danijos užmiesčio dvaras virsta bohemiška sala, kurioje skirtingų kartų ir patirčių žmonės mezga meilės ryšius, tyrinėja laisvę ir tapatybę. Dvaro šeimininkę ir gerokai jaunesnį portugalų menininką suartina geismas ir troškimas peržengti įprastas ribas. Į jausmų verpetą įsitraukia buvęs jos vyras, meilės nuotykių sūkuryje atsidūrusi dukra, savo tapatybės ieškantys jaunuoliai. Išbandomos asmeninės ir kūrybinės laisvės ribos, o pasakotoja, prisimindama save jauną, fiksuoja akimirkas, kai viskas dar galėtų pasisukti kitaip.

Madame Nielsen (gim. 1963 m.) – danų rašytoja, performanso menininkė, dramaturgė ir muzikantė, kurios kūryboje susilieja literatūra, teatras, filosofija, eksperimentai su tapatybe. Anksčiau kūrusi Claus Beck-Nielsen vardu, ji ne sykį keitė tapatybę, yra gyvenusi su benamiais ir net be paso. Menininkės prozai būdinga muzikali kalba, ilgi banguojantys sakiniai ir eksperimentinė pasakojimo forma.

Knygos leidybą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Danijos menų fondas.