kitos knygos / Knygos / Dangaus žydrynė Spausdinimui

Georges Bataille

Dangaus žydrynė

romanas / 2007 m. / ISBN 978-995-564-047-9 / 168 psl. / minkštais viršeliais su atvartais / iš prancūzų kalbos vertė Dainius Gintalas / Dizainas: Daumantas Každailis ir Ieva Každailienė

  • Rezultatas: 4.5/5.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
Rezultatas: 4.5/5 (Balsai: 2)

Dėkojame už nuomonę.

Jūs jau balsavote. Balsuoti galima tik vieną kartą.

Jūsų įvertinimas pakeistas.

Daugiau ar mažiau kiekvienas žmogus yra įtraukiamas į pasakojimus bei romanus, atveriančius jam įvairiapusę gyvenimo tiesą. Tik tie pasakojimai, kurie kartkartėmis perskaitomi ekstazėje, jį priverčia susidurti su likimu. Taigi, mes turime aistringai ieškoti to, kuo yra pasakojimai – būdų, kaip nukreipti savo pastangas, kurių dėka romanas atsinaujina, ar dar geriau – išlieka.
Rūpinimasis skirtingomis technikomis, padedančiomis išvengti persisotinimo jau pažįstamomis formomis, iš tiesų užkariauja protus. Tačiau aš aiškinu nepakankamai – jei jau norime žinoti, kuo romanas gali būti – kad iš pat pradžių jo pagrindas nebūtų suvokiamas ir apibrėžtas. Pasakojimas, atveriantis gyvenimo galimybes, nebūtinai yra kreipimasis, tačiau jis kreipiasi į įniršį, be kurio pasakojimo autorius būtų aklas nepaprastoms jo paties galimybėms. Tikiu: tik nepakeliamas, neįmanomas išmėginimas autoriui suteikia priemonę pasiekti ir apreikšti tolimą viziją, kurios laukia nuo ankštų ir susitarimais įpareigotų apribojimų pavargęs skaitytojas.
Kaip mus užlaikyti knygose, kurių autoriai akivaizdžiai nebuvo įsipareigoję tai daryti?

Atsiliepimai apie knygą

Deja, ribotai buržua kultūrėlei (šiuo metu užplūdusiai ir Lietuvą) G. Bataille’us buvo ir liks tik rašytojas pornografas, savo tekstiniais iškrypimais ir perversijomis šokiruojantis sotų miesčionį. O gaila. Nuo idėjų bado dvesiančiai vakarietiškai visuomenei pravartu būtų prisiminti visiškai užmirštą prancūzų filosofo „suverenaus žmogaus“ teoriją. O lietuviams verkiant reiktų išsiversti tokius fundamentalius „negrožinius“ jo veikalus kaip „L’Expérience intérieure“ („Vidinė patirtis“), „Summa Atheologica“ („Ateologijos sąvadas“), „L’Erotisme“ („Erotizmas“), „La Souveraineté“ („Suverenumas“). Nes skaitant grožinę literatūrą pagrindinės idėjos dažniausiai lieka aprašomų įvykių nuošalėje, siužeto šešėlyje, užkoduotos tekstinėmis metaforomis, personifikacijomis ir sunkiai suprantamais simboliais. Deja, prognozuoju, kad tikrasis G. Bataille’us lietuviškai prabils dar negreitai, todėl miesčioniškoms ir kaimietiškoms mūsų vidutinybėms teks šiurpti ir tenkintis nekrofiline bjaurio estetika „Dangaus žydrynėje“, kuri tėra savotiškas kito filosofo bjaurinio kūrinio – „Akies istorijos“ – tęsinys ir kulminacija.

CASTOR&POLLUX, „Šiaurės Atėnai“. 2008-02-01 nr. 879

Nuorodos

Ištraukos

Pusrūsyje, vienoje iš Londono kvartalo lindynių, labiausiai purvinoje ir neaiškioje patalpoje, sėdėjo girta Dirtė. Ji buvo visiškai nusitašius, o aš laikiausi šalia jos (ant mano rankos tebuvo tvarstis, susižeidimo dužusiu stiklu pasekmė). Tą dieną Dirtė buvo apsirengusi prašmatnia vakarine suknia (užtai aš buvau nesiskutęs ir visas susivėlęs). Ištikta smarkaus priepuolio, ji ištiesdavo savo ilgas kojas. Lindynėje buvo pilna vyrų labai niūriomis akimis. Tos drumstos vyrų akys priminė užgesusius cigarus. Dirtė abejomis rankomis laikė apglėbusi savo apnuogintas šlaunis. Ji dejavo ir kandžiojo nešvarią užuolaidą. Ji buvo tokia girta, bet lygiai tiek pat graži: įdėmiai žvelgdama į dujinės lempos šviesą, ji vartė savo apvalias ir kupinas įniršio akis.
- Kas čia dedas? – sušuko ji.
Tuo pat metu ji pašoko kaip iš dulkių debesies iššovusi patranka. Iš jos tarsi baidyklės išsipūtusių akių liejosi ašarų upeliai.
- Tropmanai! – sušuko ji vėl.
Ji žvelgė į mane atvertomis ir vis didėjančiomis akimis. Savo ilgomis purvinomis rankomis ji man paglostė sužeistojo galvą. Mano kakta buvo drėgna nuo karščio. Lydima pamišėliškų maldavimų, ji verkė tarsi vemtų ir taip smarkiai raudojo, kad jos plaukai buvo permirkę ašaromis.
Visais atžvilgiais scena, pasirodžiusi prieš tas bjaurias išgertuves – po jų aplink du ant grindų išdribusius kūnus turėjo šmirinėti žiurkės – buvo verta Dostojevskio plunksnos...
Girtuoklystė mus buvo nubloškusi į nesuvaldomą svaigulį, į lemtingo atsakymo į patį niūriausią apsėdimą paieškas.

Nuomonės

Nyki ir nuobodi knyga.Kazkoks neurasteniko dienorastis... Neisivaizduoju kam jis gali buti idomi.Ja skaiciai po Ch.Bukowskio "Arklienos kumpio",tad kontrastas buvo didziulis."Dangaus zidryne" dar prastesne proza netgi uz lietuvaiciu provincialia "pseudointelektualščina".
Nyki ir nuobodi knyga.Kazkoks neurasteniko dienorastis... Neisivaizduoju kam jis gali buti idomi.Ja skaiciai po Ch.Bukowskio "Arklienos kumpio",tad kontrastas buvo didziulis."Dangaus zidryne" dar prastesne proza netgi uz lietuvaiciu provincialia "pseudointelektualščina".
o as tikuosi, kad si knyga nebuvo paskutine is sio autoriaus ir jus bus daugiau.