Pirmojoje lietuviškoje H. P. Lovecrafto rinktinėje „Tykantis tamsoje“ pasirodė apsakymai ir apysakos, aprėpiantys visą jo kūrybos kelią. Knygos istorijose – rafinuoti estetai kapų plėšikai, menininkai, kuriems pavyksta užčiuopti Visatos paslaptis, mokslininkai, trokštantys atrasti tai, kas galbūt net neskirta žmogui, apleistos tolimos vietovės. Antrojoje knygoje planuojama įtraukti ne tik garsiausius, į „Tykantis tamsoje“ nepatekusius kūrinius – taip pat siekiama atrasti tematinį bendrumą ir parodyti kitą H. P. Lovecrafto kūrybos siaubo pusę. Jeigu paprastai rašytojo istorijos asocijuojasi su tuo, kas tolima ir svetima –  atokiais Žemės pakraščiais, toli kosminėje tuštumoje spingsinčiomis žvaigždėmis ar geologinių epochų paraštėm, tai naujojoje rinktinėje atkreipiamas dėmesys į siaubą, slypintį šalia, tykantį trūnijančių namų rūsiuose, universitetų bibliotekose, kaimeliuose ir kalvose, netgi rašytojo genealoginiame medyje.