kitos knygos / Knygos / Numatoma išleisti / Plieno urvai Spausdinimui
Isaac Asimov
Plieno urvai
Mokslinė fantastika / 2027 m. / Lino Tamoliūno vertimą atnaujino Smiltė Baranauskaitė / Orig. pavadinimas „The Caves of Steel“ /
„Plieno urvai“ – vienas žymiausių Isaaco Asimovo romanų, kuriame mokslinė fantastika jungiama su klasikiniu detektyvu. Tolimoje ateityje Žemė tapusi perpildyta, žmonės gyvena milžiniškuose uždaruose miestuose, saugančiuose juos nuo išorinio pasaulio, o robotai kelia vis didesnį nepasitikėjimą ir baimę. Žmonija pasidalijusi į dvi stovyklas: Žemės gyventojus, prisirišusius prie savo senojo gyvenimo būdo, ir kosmoso kolonistus – erdvėniečius, įsitikinusius savo pranašumu ir pasikliaujančius robotų pagalba.
Šiame įtampos ir socialinių prieštaravimų kupiname pasaulyje įvykdoma žmogžudystė, galinti sukelti rimtą politinį konfliktą. Ją tirti imasi Niujorko policijos detektyvas Elijas Beilis, jo partneriu tampa humanoidinis robotas R. Daneelis Olivavas. Beilis nepasitiki robotais, erdvėniečiais, tačiau privalo bendradarbiauti, nes nusikaltimo sprendimas gali pakeisti ne tik tyrėjų, bet ir visos žmonijos ateitį.
Asimovas meistriškai kuria uždaros erdvės detektyvinę intrigą, kartu tyrinėdamas žmogaus ir dirbtinio intelekto santykį, technologijų baimę, visuomenės susiskaldymą ir žmonijos nenorą keistis. „Plieno urvai“ – ne tik įtraukiantis kriminalinis galvosūkis, bet ir įžvalgus romanas apie civilizaciją, jos ribas bei ateities pasirinkimus. Tai pirmasis romanas apie detektyvą Elijų Beilį ir robotą Daneelį, pradėjęs vieną svarbiausių Asimovo robotų ciklo linijų.
Isaac Asimov (1920–1992) – amerikiečių rašytojas ir biochemikas, vienas įtakingiausių XX amžiaus mokslinės fantastikos kūrėjų. Gimęs Rusijoje, vaikystėje su šeima emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. Baigė Kolumbijos universitetą, įgijo biochemijos daktaro laipsnį ir dėstė Bostono universitete, tačiau pasaulinę šlovę pelnė literatūros kūriniais. Per savo gyvenimą parašė arba redagavo daugiau kaip 500 knygų – nuo mokslinės fantastikos romanų ir apsakymų iki mokslo populiarinimo, istorijos bei literatūros veikalų.
Anstesnį Lino Tamoliūno vertimą (1994) atnaujino Smiltė Baranauskaitė.
Nuomonės