Remiantis spauda, laiškais, skelbimais ir egodokumentika paremtas tyrimas apie tarnaičių gyvenimą XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Lenkijoje (taip pat buvo ir Lietuvoje), atveriantis tylių moterų, gyvenusių dėl kitų – tarnaičių, – likimus ir socialines sąlygas.

Prieš dvidešimt penkerius metus dingo pirmas į Marsą pasiųstas žmonių pilotuojamas erdvėlaivis, visi įgulos nariai buvo laikomi žuvusiais. Bet kai kas liko gyvas. Pasmerktame erdvėlaivyje gimęs ir marsiečių užaugintas Valentinas Maiklas Smitas nebuvo matęs nė vienos žmogiškosios būtybės, kol jį rado antros ekspedicijos į Marsą nariai. 

Ši pavyzdinė knyga, parodydama, kaip gyveno paprasti romėnai, atskleidžia kertinius jų kultūros aspektus. SPQR – tai posakio Senatus populusque Romanus santrumpa (liet. „Senatas ir romėnų tauta“), taip romėnai apibūdindavo savo valstybę.

Netrukus Pirmojo ir Antrojo Fondų atstovai susitiks lenktynėse link paslaptingosios Gajos planetos ir paskutinio, sukrečiančio lemties posūkio pačiame Visatos gale.

Menininko knyga-albumas „Portretai“ apibendrina pastarųjų dviejų dešimtmečių Dariaus Žiūros kūrybines idėjas ir įvairialypį, daugiasluoksnį jo santykį su portretu. Knygoje – tekstai ir vaizdai. 

Piešdama sovietinio žmogaus portretą, Svetlana Aleksijevič demaskuoja ne tik valstybės galingųjų kurtus mitus, bet ir beprasmybę iliuzijų, kuriomis gyvena tų mitų aukos.

Pasinėrę į paslaptingą paralelinę erdvę, matome pasaulio lygmenis, reiškiančius dvasines būsenas, sutinkame keisčiausių būtybių. Galime keliauti šiuo tekstu kaip per sapną, kartu ir stebėdamiesi, ir atpažindami save. Tai pirmoji Lilimų knyga.

Antiromanas, siūlantis skaitytojui klasių žaidimo principu atrasti savitą perskaitymo būdą

Knyga ironiškai ir drauge nuoširdžiai pasakoja apie šiuolaikinio žmogaus egzistencines problemas kalba apie meilę, gyvenimo prasmę ir trapumą, bet drauge yra paradoksaliai šviesi.

Meno ir kultūros tyrėja Lina Michelkevičė, anksčiau tyrinėjusi dalyvavimo ir bendradarbiavimo praktikas šiuolaikiniame mene, šioje knygoje žvilgsnį nukreipia į kūrėją kaip politinę būtybę ir kelia klausimą, kaip ji prisideda prie politinio veiksmo anapus meno lauko ribų.