Alytaus dailės mokykla buvo įkurta 1978 m. ir nuo tos akimirkos joje visi ir kiekvienas nuolat visais įmanomais būdais ir visur priešinosi: medžiagai, tarpusavio santykiams, nusistovėjusiai tvarkai, sistemai, idiotizmui, menui, valdžiai ir sau patiems. Leidinys „Alytaus dailės mokykla: 35 pasipriešinimo metai“ – tai radikaliai subjektyvizuota mokyklos istorija. Ji parašyta iš aistros – akinančios ir kartais visai apžlibinusios – apie fizinį, psichologinį ir dvasinį solidarumą erdvėje, laike ir nuolatiniame prasmės ieškojime.

Leidinio sudarytojai siekė atskleisti vienos mokyklos transformaciją nuo pradinės idėjos, gemalo iki naujų ir niekam nematytų kūrybinės saviorganizacijos formų, bet šalia to atsiskleidė ir nemaža gretutinių veiksnių: politiniai galios žaidimai, menininkų idealizmas ir naivumas viskam priešintis, socialiniai ritualai ir jų transformacijos, ideologinės dūmų užsklandos, paraleliniai pasauliai. Trumpai tariant, tai istorija, kaip kapitalizmas įsitvirtino eilinio mažo Rytų Europos miestelio gyventojų sąmonėje ir jų tarpusavio santykiuose.