Garsiojo režisieriaus Woody Alleno ne mažiau garsus smulkiosios prozos rinkinys „Diagnozė: nepakaltinamas“. Knygą sudaro tekstai iš trijų anksčiau atskiromis knygomis išleistų rinktinių: Getting Even (1971 m., liet. „Lygiosios“), Without Feathers (1975 m., liet. „Be plunksnų“) ir Side Effects (1980 m., liet. „Šalutinis poveikis“).

„Gyvuoju klasiku“ visuotinai pripažįstamas autorius per metus sukuria po filmą ar net du, ir periodiškai rengia koncertus su orkestru, kuriuose klarnetu groja XX a. pradžios džiazą. Tačiau tikroji garsiojo režisieriaus aistra, kaip jis pats prisipažįsta, yra rašymas. „Jeigu staiga nebegalėčiau kurti kino, – teigia jis, – nusiminčiau ne taip jau ir baisiai. O štai be rašomojo stalo neištverčiau nė savaitės.“